"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Susiję klausimai

paklausė Sau 7 Tėvai ir vaikai Vigita

1 Atsakymas

Labas Vigita,

Ačiū Jums už klausimą, apie pagalbą vaikui, kuris yra negirdimas savo tėvų. Iš tiesų tėvų- vaikų santykiai turi stiprią galią mūsų asmenybės formavimęsi, pasaulėžiūros, santykio su savimi ir kitais. Vaikas yra priklausomas nuo tėvų, tad jeigu šeimos aplinka nėra pilnavertiškai patenkinanti vaiko poreikius- kyla sunkumai. Paauglystėje vaikas įgauna daugiau laisvės rinktis aplinką iš, kurios gali patenkinti savo poreikius, tad priklausomybė mažėja, bet be abejo jokia aplinka nepakeis santykių su tėvais, jie užima ypatingąi svarbią vietą.

Pirmiausia norėčiau skatinti kalbėti su tėvais apie šią problemą, kadangi nieko nežinau apie šeimą, sunku suvokti tėvų resursus spręsti šią situaciją. Galbūt paauglys galėtų savo tėvams pasakyti, ko jam trūksta, kad jis jaučiasi negirdimas. Galbūt klasės auklėtoja ar mokyklos psichologas galėtų susitikti su visa šeima ir kartu pažvelgti į šią situaciją.

Iš klausimo sunku suprasti, Jūsų santykį su paaugliu apie kurį teiraujatės. Spėju, kad esate suaugęs žmogus, kažkaip susijęs su šiuo jaunu žmogumi galbūt mokytoja, kaimynė, šeimos draugė. Suprantu, kad Jums rūpi šis jaunas žmogus ir džiaugiuosi už Jūsų nuoširdų norą jam padėti. Jeigu, kaip rašote, paauglys yra negirdimas savo tėvų, panašu, kad jis gali jaustis vienišas, nemylimas, nieko vertas. Žmogui labai svarbus yra artimas, saugus emocinis ryšys, kuriame jis jaustų palaikymą ir priėmimą, o ypač vaikystėje ir paauglystėje. Jeigu to nėra šeimoje norisi svarstyti apie alternatyvas, kur galima būtų tokį santykį turėti. Galima galvoti apie draugų, bendraminčių susitikimus, galbūt ieškoti kažkokių susibūrimų pagal pomėgius, hobius, kur paauglys jaustųsi matomas, svarbus, turėtų savo vietą grupėje, galėtų save išreikšti. Taip pat draugų, mokytojų pokalbis su paaugliu, parodymas, kas jis yra matomas ir girdimas turi savo galios. Ar Jūs, Vigita, turite galimybes būti vienu iš tų žmnių jo aplinkoje, kuri jį girdi? Net jei vaikas iš karto ir nebus linkęs atvirauti, jo vidiniame pasaulyje formuosis pasaulėžiūra, kad jis nėra vienas ir aplinkoje yra žmonių, kuriems jis rūpi. Net ir trumpas klausimas "Kaip tu šiandien jautiesi?", "Pastebėjau, kad esi susirūpinęs", "Tokioje situacijoje taip jaustis yra normalu"-  supratimo parodymas dažnai labai sustiprina.
 

Taip pat noriu paminėti galimybę konsultuotis su psichologu. Iš tiesų paaugliui, kuris nėra girdimas tėvų, tai gali būti saugi erdvė, kur jis gali gauti palaikymą ir besąlyginį priėmimą. Psichologo konsultacijos gali būti stiprus resursas, kuriuo pasinaudojus įgaunama jėgos žengti tvirtesnius žingsnius kasdienybėje.

Apibendrinant noriu pabrėžti, kad svarbiausia paaugliui nelikti vienam ir ieškoti būdų savo psichoemociniams poreikiams patenkinti.

Kiekvieno žmogaus indėlis yra reikšmingas, vien šiuo klausimu Jūs jau prisidedate prie paauglio gerovės,

Stiprybės ir įkvėpimo,

Šiltai,

Inga
atsakytas Sau 8 Inga
redaguotas Sau 8 Inga
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

75 klausimų
78 atsakymų
5 komentarų
835 vartotojų