"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Po vestuvių pareiškė kad vestuvių švente pasidarėme sau, o ne tėvams (nors tik sužinojusiu apie planuojamas vestuves atvyko su vestuvių planu ir i jį buvo atsižvelgta). Pasidalinome mintimis kad svarstome Kalėdų proga aplankyti žmonos senelius užsienyje sulaukėme kritikos kad tai šeimos šventė ir reikia sutikti Kalėdas namie. Kilo tokia isterija kad galiausiai nusileidome. Užsiminus apie svarstymus keltis gyventi į kitą miestą. Sulaukėme kritikos kad būsim toli nuo tėvų ir toks sprendimas nelogiškas. Nors mūsų nuomone tai tik atstumas ir 2-3h kelio. Ka tik pagimdžiusiai žmonai Išsako mintis kad pridarėme klaidų, bet kokių klaidų neįvardina. Kai paskambinau paklausti kas jai blogai pasako kad žmona ne taip ją suprato. Gana dažnai primena kaip jie priėmė mano žmona ir kad mes turime būti dėkingi už tai. Net kviesdami į svečius primena kad turime būti jiems dėkingi (gyvename atskirai) Bet mes esame dėkingi, tik nematau reikalo dėkoti kiekvieną kartą susitikus. Gimus vaikui pareiškė kad vaiką privalome užauginti kartu, bet mes patys esam adekvatūs tėvai ir nusprendę susilaukti kūdikio suvokėme laukiančias atsakomybes. Nebesuprantu kas vyksta, tokios kalbos mane žemina ir sukelia pyktį. Pasakius kad norime "laisvės" savo sprendimuose sulaukėme puolimo žinutėmis kuriose mintys gana padrikos ir prieštaraujančios viena kitai. Galiausiai sulaukiau teiginio kad žmona bando atskirti mane nuo jų. Man tai atrodo nenormalu ir nesveika.

Ar čia aš "karštai" reaguoju į tokius teiginius ir pasakymus ar toks bendravimas yra nenormalus ir savanaudiškas?

paklausė Sau 3 Tėvai ir vaikai Jonas

1 Atsakymas

Labas, Jonai.

Savo laiške pasakoji apie jausmą, jog tavo mama vis bando primesti savo nuomonę ir tiesą - ji įsitikinusi, jog visada yra teisi. Pateiki ne vieną pavyzdį, kai mama kritikuoja tavo ir žmonos planus bei idėjas. Girdžiu, jog dėl mamos netinkamo elgesio, pradėjai nebesuprasti, kas vyksta. Visos išgyventos patirtys ir bendravimas su mama, tau sukelia pyktį, jautiesi žeminamas. Išsakęs savo nuomonę ir bandydamas nubrėžti ribas, sulauki puolimo ir gynybos iš savo mamos. Galiu tik įsivaizduoti, ką šiuo metu tau ir tavo antrai pusei tenka patirti, kai jūsų bendrą santykį ir planus bando kontroliuoti tavo mama. Sakydamas, jog toks elgesys yra nenormalus ir nesveikas, esi teisus.

Tobulų mamų nebūna, visi tėvai, auklėdami savo vaikus, padaro klaidų. Tačiau mama, kuri iš tikrųjų myli savo vaiką, visada jį palaikys, stengsis suteikti saugumą ir pasitikėjimą, gerbs jo asmenines ribas ir pasirikinimus, nemanipuliuos ir jo nežemins.

Yra daugybė priežasčių, kodėl mamos tampa kontroliuojančiomis ir kritikuojančiomis, tačiau psichologijos mokslų daktarė S. Forward, parašiusi knygą: „Mamos nemokančios mylėti“, pasakoja, jog nėra mamų, kurios ryte pabudusios galvotų: kaip šiandien galėčiau nuskriausti savo vaiką? „Jų elgesį dažniausiai lemia nesąmoningos paskatos arba gąsdinančios emocijos: luošinantis nesaugumas, nepajudinamai tvirtas trūkumo pojūtis, stiprus nusivylimas gyvenimu. Mėgindamos išsivaduoti iš baimių ir liūdesio, jos naudojasi vaikais, kad pademonstruotų galią, sumanumą arba valdžią. Visas šias mamas vienija nemokėjimas atjausti, o beribis egoizmas neleidžia suprasti, kaip vaiką skaudina toks elgesys“. Mamų kontroliuojantis elgesys gali pasireikšti ir tada, kai asmeninis moters gyvenimas yra skurdus ir stokojantis prasmės. Asmenys, kurie neturi draugų, pomėgių, aktyvaus laisvalaikio, dažnai savo gyvenimą gali paskirti vaikui, o ne asmeniniui augimui ir tobulėjimui. Dėl šios priežasties vėliau gali stengtis valdyti vaiko gyvenimą, nes be jo daugiau nieko neturi.

S. Forward bando atsakyti į klausimą, kaip išgyti nuo žalojančių santykių su žmogumi, kuris turėtų būti pats artimiausias? Autorės nuomone, pirmiausia reikėtų suprasti, jog, kad ir koks būtų vaiko elgesys, jis tikrai nenusipelnė emocinio atstūmimo, gniuždymo, žeminimo ir skriaudimo, mamai siekiant pasijusti geriau. Kiekvienam būtų baisu suvokti, kad mama jo nemylėjo, todėl tokie neišmylėti vaikai verčiau renkasi kaltinti save, kad kažko nepadarė, buvo negeri, todėl nenusipelnė meilės. Ir būdami suaugę, jie nori patikti savo tėvams, gaudo jų palankumo nuotrupas, nepastebėdami, kokią kainą tenka mokėti už tokias iliuzijas. Autorė, iš asmeninės patirties žinodama, kaip sunku susitaikyti su nemeile, tvirtina, kad tik išdrįsę matyti tiesą, žmonės gali keisti savo gyvenimą.

Jonai, šiandien svarbu nubrėžti ribas ir pasakyti mamai, kaip iš tikrųjų jautiesi. Gali būti sunku, gali būti nelengva, tačiau tik taip gali apginti save ir savo įsitikinimus. Natūralu, jog pirmus kartus mama tavęs gali nesuprasti, gali pasireikšti gynybiškumas ir manipuliacija iš jos pusės. Tačiau gali būti ir taip, jog po kelių kartų mama tave išgirs. Arba neišgirs. Tokiu atveju gali tekti nutraukti santykį, jei ryšys taptų itin žalojantis. Klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė, kalbėdama apie toksišką mamų ir vaikų santykį, sako: „Nutraukti santykį pačiam su kažkuriuo iš tėvų yra labai ekstremalus žingsnis, bet jis tikrai būna priimtas ekstremaliose situacijose. Tam turi pamatyti, kad nėra vilties užmegzti šiltą, pagarbų santykį, nėra vilties, kad mama gerbs tavo ribas, nežemins, nekritikuos - nes būtent tai griauna tave ir tavo gyvenimą“.

Atsakant į tavo klausimą po laišku - „Ar čia aš "karštai" reaguoju į tokius teiginius ir pasakymus ar toks bendravimas yra nenormalus ir savanaudiškas?“. Galiu drąsiai atsakyti, jog tavo reakcija yra visiškai normali ir sveika šioje situacijoje. Gaila, kad po tokio mamos elgesio tau tenka kvestionuoti kylančius jausmus. Tačiau esi teisingame kelyje, tu ieškai išėjimo iš tave varginančio ryšio. Vienas iš būdų, kaip šiandien gali sau padėti, tai tavo ir mamos santykio analizė psichoterapeuto kabinete. Mūsų santykis su tėvais persiduoda į visus ateinančius gyvenimo santykius - su antra puse, vaikais, draugais, darbdaviais, darbuotojais, kolegomis... Todėl labai svarbu analizuoti tavo ir mamos santykį - koks jis buvo praeityje ir koks jis yra dabar. Tą gali daryti tiek grupinėje, tiek individualioje psichoterapijoje, svarbu išsirinkti tau tinkamą būdą ir tinkamą specialistą.

Jei turėsi laisvo laiko, gali pasiklausyti kelių tinklalaidžių. Pirmoji jų - tinklalaidė  „Dialogas“ - 69 epizodo - „Suaugusių vaikų ir tėvų santykiai“ (https://www.youtube.com/watch?v=mhffkkpjaIk). Antroji tinklalaidė - Apie tave, epizodas: Kaip tvarkytis su narcisistiniais tėvais? (https://www.youtube.com/watch?v=0Jg3YZnnxe8). Galbūt pavyks išgirsti naudingų įžvalgų. Jei patinka skaityti knygas, gali pasidomėti šiomis knygomis, kurios analizuoja toksiškų tėvų ir vaikų santykį:

  • Lindsay C. Gibson - Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai: kaip pagyti nuo žaizdų, kurias paliko emociškai tolimi, atstumiantys ar į save įsitraukę tėvai“

  • Susan Forward, Craig Buck - Toksiški tėvai. Kaip atsikratyti skaudžios patirties ir susigrąžinti gyvenimą“
  • Susan Forward - Mamos nemokančios mylėti“

Linkiu sėkmės!

Lukas

atsakytas Sau 25 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
570 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų