"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
paklausė 2018 Sau 9 Kita Zybarta

1 Atsakymas

Labas Zybarta,

Ačiū už Tavo klausimą. Tai gana platus, sudėtingas ir abstraktus klausimas, bet aš suprantu, kad Tau tai yra svarbu ir nori geriau tai suprasti.

Neišsiplėsiu daug, nes atvirai kalbant, nesu pakankamai tyrusi ir apsiskaičiusi šiuo klausimu. Tačiau bendrais bruožais pasidalinsiu su Tavimi savo nuomone.

Kas yra negatyvumas spaudoje ir televizijoje? Žinios, paviršutiniškos tematikos laidos ir filmai, provokuojantys laidų herojai ir vedėjai, skaudžios, nepatogios temos? Bet visa tai nėra išgalvota, visa tai yra mūsų realybė, tik apšviesta kamerų šviesos ir prieinama visiems ir visą parą.

Taigi, negatyvumas mūsų gyvenimuose egzistavo ir prieš atsirandant medijoms. Kadangi apie pasaulyje vykstančias nelaimes dabar žinome daugiau, tai nereiškia, kad jeigu nebūtų televizijos ar spaudos, visi tie įvykiai nevyktų. Esminis bruožas čia yra tas, kad interneto dėka, informacijos sklaida pasidarė daug platesnė ir greitesnė. Tapo praktiškai nebeįmanoma pasislėpti arba nežinoti apie tai, kas vyksta pasaulyje. Toks nuolatinis bombardavimas kartais sudaro įspūdį, kad pasaulis eina blogyn ir agresijos labai padaugėjo palyginus su laikais prieš televiziją. Tačiau įdomu yra tai, kad anot istorikų ir kitų specialistų, dabar mes išgyvename vieną ramiausių ir nekaringiausių laikotarpių žmonijoje.

Kitas dalykas, kadangi dabar smarkiai padidėjo žiūrimų programų skaičius bei spaudos internete, kuri, ne kaip anksčiau, tapo prieinama beveik visiems, paaiškėjo, kad žmonių apetitas tik dar labiau išaugo: reikia duoti nuolat naujos informacijos, naujų pramogų ir temų. Žmonės tampa jau visko matę, todėl dažnai kartais bandomos ribos – parodoma vis daugiau ir daugiau provokuojančių dalykų.

Tiesa, dažnai vyksta diskusija, kad pavyzdžiui televizijų kanalai daro tai dėl reitingų, kad jie maitina visuomenę kuo labiau ‚supuvusio‘ ir intriguojančio turinio programomis, nes taip siekia pelno. Tačiau jie visada atremia, kad televizija tik atspindi visuomenę ir jos norus. Čia kaip vištos ir kiaušinio atsiradimo klausimas, tikrai sunku pasakyti, kuris įtakoja kurį. Mes lyg ir turime laisvą valią rinktis, tačiau spaudimas ir pagundos turi didelę galią taip pat.

Kitas dalykas yra gana žemiškas žmonijos bruožas – mus dažnai labiau domina skandalai, nelaimės, negu pozityvios naujienos. Natūralu, kadangi pastarosios nėra tokios jaudinančios, kartais net nuobodžios, bet štai į skandalus ir kivirčus mes greičiau atkreipiame dėmesį. Vieni sako, kad tai tam tikra ‚terapija‘, kad kaip žmonės žiūrėdami žaidimus patenkina savo įgimtą norą konkuruoti, užkariauti, taip ir per svetimas tragedijas mes saugioje namų aplinkoje išgyvename tuos įvykius viduje, taip pasidžiaugiam, kad ne mums taip įvyko.

Bet čia jokiu būdu ne mokslininkų ištirti reiškiniai, greičiau pamąstymai, spėliojimai, apibendrinimai.  

Aišku tai nereiškia kad žmonės be išimties trokšta tik blogo, kad jie tuo minta, tačiau tiesa yra ta, kad negatyvumas visada yra labiau aktualus, jame yra daugiau skubos. Pavyzdžiui, įsivaizduok arba prisimink paskutinį šeimos ar draugų susitikimą, juk mes dažniau pasidaliname, aptariame šeimos/pažįstamų skandalus, problemas, o tik paskui ir šiek tiek su mažiau entuziazmo, apkalbame, kas pozityvaus, nes tai nėra taip jaudinančio ir nepaveikia mūsų psichikos taip pat stipriai, kaip negatyvumas.

Norėčiau pabaigti teigiama mintimi – džiugus faktas tas, kad negatyvumas medijose labai dažnai pavirsta pozityvumu. Dažnai žmonės pamatę skaudžias istorijas ar tai per televiziją, ar spaudą, nori padėti, nori prisidėti ištaisyti neteisybę. Visa ta neigiama informacija, kurią mes pamatėme ekrane ar perskaitėme laikraštyje, daugelį mūsų stumia keisti pasaulį ir save, kurti ir rasti būdų, kaip padėti tiems bėdoje.

Tad būkime tais, kurie skleidžia šviesą tamsoje

Vilda

atsakytas 2018 Sau 10 Vilda
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų