"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Kaip neįbristi į emocinę duobę slaugant 20-metį visiškos negalios sūnų?
paklausė Sau 6 Depresija Rūta

1 Atsakymas

Geriausias atsakymas

Sveika, Rūta,

Suprantu, kad situacija sudėtinga ir kelianti daug įvairių jausmų bei minčių, tačiau noriu pasidžiaugti, kad ieškai pagalbos ir mėgini ieškoti alternatyvų.

Suprantu, kad tokioje situacijoje iš tiesų gali kilti įvairiausių sunkių, slogių jausmų, kurie sukelia atitinkamas mintis. Iš tiesų, tikiu, kad yra sudėtinga kartais patirti malonesnes emocijas ar rasti laiko sau. Negalia šeimoje yra tikras iššūkis, reikalaujantis ne tik finansinių, laiko, tačiau ir vidinių resursų. Sunku įsivaizduoti kokia situacija šeimoje, kai nėra papildomos informacijos, tačiau šeimoje atsiradusi negalia neturėtų šeimos paversti neįgalia. T. y., svarbu, kad kiekvienas šeimos narys, skirdamas laiko artimojo priežiūrai, taip pat nepamirštų savęs ir savo poreikių. Tai yra svarbu, nes leidžia pačiam patirti malonių dalykų, patirti kitokių įspūdžių ir paprasčiausiai šiek tiek pailsėti nuo susiklosčiusios situacijos. O šis poilsis yra ypatingai svarbus, nes be jo, po kurio laiko bet kurio žmogaus organizmas pradeda sekti, o tai lemia įvairių fizinių bei psichologinių sunkumų ar negalavimų atsiradimą.

Suprantu, kad savo pačios poreikių tenkinimas gali sukelti slogius jausmus, pavyzdžiui, kaltę ar gėdą, tačiau suprasti, kad savęs priežiūra taip pat yra svarbi. Kad laiko sau atsirastų būtų galima pasiskirstyti priežiūros laiku su kitais šeimos nariais. Pavyzdžiui, kiekvienam numatyti laisvus vakarus, įvairias pramogas ir pan. Tačiau svarbu, kad šis laikas iš tiesų ir taptų individualiu laiku. T. y., kad laisvo vakaro metu kiti šeimos nariai nepriekaištautų besiilsinčiam, nevargintų jo papildomais prašymais ir pan. Jei tokios galimybės nėra, galbūt būtų galima pasidomėti socialinių darbuotojų ar slaugių paslaugomis tavo aplinkoje. Galbūt būtų galima rasti optimaliausią finansiškai nespaudžiantį variantą. Jei ir ši galimybė nėra įmanoma, galbūt būtų galima apsvarstyti kada būtų galima pasidaryti poilsio pertraukėles. Galbūt tarp tam tikrų paslaugų ir priežiūros būtinybių atlikimo yra laisva valanda, kurią būtų galima išnaudoti papildomai veiklai, teikiančiai malonumą. Pavyzdžiui, pokalbiui su drauge, serialo žiūrėjimui, mezgimui, skaitymui ar kitai veiklai.

Žinoma, tikiu, kad atsakymus į tai, kas padėtų pasijusti geriau jau žinai pati, tačiau yra svarbu rasti vidinės stiprybės tokioje nelengvoje situacijoje. Šios stiprybės atradimui galėtų padėti psichologas, psichoterapeutas, o kai kurias atvejais – tikėjimas Dievu. Svarbu rasti tai, kas padėtų atsitraukti nuo situacijos ir į ją pažvelgti iš šalies, o taip pat būtų tam tikra užuovėja, kurioje būtų galima atgauti jėgas. Tad linkiu kantrybės, stiprybės ir drąsos šioje situacijoje.

--

Aistė.

atsakytas Sau 7 Aistė
patvirtintas Sau 7 Odeta
Ačiū, Aiste, už atsakymą, džiaugiuosi, kad specialistės nuomonė sutampa su mano. Aš taip pat manau, kad jei nepasirūpinsiu savimi, greit kitiems reiks rūpintis manimi. Ir tai nėra egoizmas. Neįgalaus sūnaus gimimas mūsų gyvenimą padarė ne tik labai sudėtingu, bet ir labai prasmingu. Ir tas kelias, kuriuo einame yra tikras ir teisingas.
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

168 klausimų
171 atsakymų
6 komentarų
16,530 vartotojų