Laba diena, Raimonda.
Ačiū, kad rašote mums ir ieškote būdų padėti sau.
Savo laiške pasakojate, jog išgyvenate stiprią viešo kalbėjimo baimę. Dažniausiai ši baimė pasireiškia, kai reikia pristatyti skaidres. Kai žinote, jog artėja Jūsų pristatymo eilė, jaučiate, kaip stresas ir nerimas užplūsta Jūsų kūną, ši būsena pasireiškia stipriu širdies plakimu, balso drebėjimu. Pristatymo metu jaučiate, kad greitai kalbate, atsiranda gumulo jausmas gerklėje, atrodo, jog tuoj apsiverksite. Tačiau, kai ateina eilė stebėtojų klausimams, į juos atsakyti tampa lengviau, stipraus nerimo neišgyvenate. Savo laišku norite sužinoti, kaip galėtumėte atsikratyti arba susidoroti su viešo kalbėjimo baime.
Visų pirma, norėtųsi pasakyti, jog viešasis kalbėjimas yra viena dažniausių baimių visame pasaulyje. Stanford universiteto dėstytojas Matt Abrahams pasakoja apie viešo kalbėjimo baimės statistiką: „85% žmonių kalbėdami prieš auditoriją jaučia nerimą“. Matt'as priduria, jog yra įsitikinęs, jog likę 15% respondentų meluoja. 2014 m. Chapman universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog didžiausia amerikiečių baimė - viešas kalbėjimas, ši baimė buvo pirmoje vietoje ir aplenkė tokias grėsmes kaip gyvatės, aukštis, klaustrofobija, baimė nuskęsti ar būti užpultam. Viešo kalbėjimo meistrė Mel Robbins sako: „Žmogus niekada nebus pasiruošęs viešam kalbėjimui“. Raimonda, Jūs nesate viena, su šia baime susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje.
Rašote, jog norėtumėte atsikratyti aukščiau aprašytos baimės, deja, to visiškai atsikratyti greičiausiai nepavyks, kaip ir minėjau, ši baimė yra itin paplitusi ir visiškai normali. Tačiau džiaugiuosi, jog ieškote būdų, kurie padėtų geriau jaustis pristatant įvairius projektus ir kalbant viešai. Svarbu ieškoti kelių, kurie padėtų suvaldyti nerimo jausmą. Nerimas, vietoje ir laiku, yra teigiama ir natūrali žmogaus būsena. Ši būsena suteikia energijos, padeda susikaupti, siunčia signalą, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Prasminga mokytis priimti nerimą, jį pasitikti, pagalvoti apie ką jis - kokią žinutę siunčia? Svarbu suprasti, jog ši būsena yra visiškai normali, būtent taip veikia sveiko žmogaus smegenys - nežinomoje situacijoje pasireiškia nerimas, kuris nori mus apsaugoti. Kai mes atsistojame prieš grupę žmonių ir pasiruošiame kalbėti, smegenys nejaučia, jog padėtis yra saugi, todėl tuo metu aktyvuojasi „kovok arba bėk“ režimas - paspartėja širdies plakimas, kvėpavimas, delnai ima prakaituoti. Būtent taip per ilgus evoliucijos metus žmonių organizmai išmoko reaguoti į stresą keliančias situacijas.
Taip pat svarbu tyrinėti vaikystės ir praeities patirtis, kurios gali būti susijusios su padidėjusia viešo kalbėjimo baime. Galbūt mokykloje patyrėte pajuoką iš klasės draugų, galbūt kažkas sukritikavo, kai sakėte eilėraštį ar vaidinote spektaklyje. Galbūt tėvai bandė nuneigti Jūsų asmeninę vertę laidydami įvairius epitetus apie Jus. Priežasčių gali būti įvairių ir labai daug. Jei pavyks prisiminti tam tikrus išgyvenimus, kurie būtų susiję su tam tikra kritika ar patyčiomis, šiandieną svarbu šiuos įsitikinimus pakeisti naujais. Svarbu įsisąmoninti, jog šiandien Jūs esate verta meilės, supratimo ir pagarbos. Jūs esate girdima ir Jūsų žinutės, kurias bandote kiekvieną kartą pristatyti savo skaidrėmis yra naudingos ir reikalingos kitiems žmonėms.
Galite jau dabar pasidžiaugti savimi, jog Jums lengviau sekasi atsakyti į užduodamus atvirus klausimus. Tyrimai rodo, jog šis viešo kalbėjimo būdas dažnai yra sudėtingesnis už suplanuotą pristatymą. Taip pat verta atminti, jog kiti žmonės nėra linkę pastebėti mūsų vidinių išgyvenimų, kuriuos patiriame kalbėdami viešai. Galbūt ir pati esate pastebėjusi kolegas, nesvarbu, ar tai būtų akademinė aplinka, darbas ar skaitovų konkursas, atrodytų, jog dalis žmonių, be jokios baimės, susidoroja su viešo kalbėjimo užduotimis, bet paklausus jų, ar taip yra iš tikrųjų, daug šansų, jog išgirstumėte ne tokį atsakymą, kokio galite tikėtis - jie tuo metu taip pat išgyvena galybę nerimo apraiškų.
Moksliniai tyrimai nurodo, jog dirbant su viešo kalbėjimo baime, vertinga išbandyti meditaciją, kvėpavimo pratimus, kolegų paprašyti grįžtamojo ryšio apie Jūsų pristatymą. Taip pat galima kreiptis pagalbos į mokytojus, kurie rengia viešo kalbėjimo kursus ir paskaitas. Pridedu nuorodą, kurioje galite pagilinti savo žinias viešo kalbėjimo psichologija ir praktikomis, kurios galėtų padėti: https://www.youtube.com/watch?v=U0bDd6yKC9c
Jei kils noras toliau analizuoti savo patirtis ir išgyvenimus, galite kreiptis į specialistus, kurie galėtų padėti šiame kelyje. Kiekvienam Lietuvos piliečiui per metus priklauso 12 nemokamų psichologo konsultacijų, dėl jų galite kreiptis į savo šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą Jūsų mieste.
„Tik negyvas žmogus nejaučia nerimo. Baimė yra normalus gyvenimo palydovas, tačiau ji neturi stabdyti nuo gyvenimo sprendimų“
Eugenijus Laurinaitis
Linkiu sėkmės ir prasmingų pristatymų.
Lukas