Sveiki. Smagu girdėti,kad rūpinatės artimu žmogumi ir ieškote jam pagalbos
Tačiau savo laiške minite, kad tas artimas asmuo dėja, bet nemato problemos ir jos nepripažįsta. Tokiu atveju natūralu,kad jis ir neieško pagalbos. Ir nesvarbu kokius metodus bandėte iki šiol. Kol asmuo nepripažins,kad jis turi sunkumų,tol nesikreips pagalbos ir nieks jam negalės padėti. O jei ir per prievartą ar grasinimus bus nuvestas į psichoterapeuto kabinetą naudos nebus.
Tad kad ir kaip sunku Jums matyti artimąjį bėdoje vienintelis dalykas,kurį Jūs galite daryti tai kalbėtis su juo, būti šalia jo. Kalbėti apie tai kaip jis jaučiasi, ką išgyvena, kuo gali džiaugtis,o kas neramina...ir pan. Kai asmuo pradės kalbėti apie sunkumus galima kalbėti apie tai kaip psichoterapeutas jam galėtų padėti, pasiūlyti kartu apsilankyti pirmą kartą jei nedrąsu. Tačiau jokiu būdu ne primigtinai ir įkyriai siūlyti ar liepti eiti pas specialistus,nes dažnu atveju kuo įnirtingiau žmogui siūlo tai daryti tuo stipriau jis priešinsis tam vizitui. Būkite šalia, išklausykite,palaikykite ir pasiūlykite pagalbą tai viskas ką galite. O kaip Jūsų gerumu ir noru padėti pasinaudos artimas žmogus jau priklauso nuo jo, o ne nuo Jūsų.
Stiprybės Jums
Rasa