"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Turiu dvi mažametes dukras viena 2.4 metų kita 3 mėnesiu.
Esu santuokoje su vyru 2.5 metų kartu gyvename 3.2 metų.
Mūsu santuoka tikrai buvo paskubomis meilė atrodo buvo neišsiamiama. Bent jau aš tikrai ji myliu iki pašios dienos besaligiškai. Daug kartu jam atleidau kai jis mane žemina fiziškai ir psichologiškai smurtauja prieš mane vis tikėjausi kad jis pasikeis bet klydau.
Visa tai jau nuėjo per toli vakar patyriau tai kas mane sugniuždė visiškai sudraskė mane iš vidaus sudaužė širdi visiškai.
Noriu išeiti su vaikais gyventi atskirai turiu kur eiti bet ten nėra patogumu todėl žinau kad pradžiai bus labai sunku plius psichologiškai bus sunku be jo.
Nesu priklausoma financiškai nuo jo nes jis nedirba jis yra ligotas.
Aš nežinau kaip suimti save į rankas ir išeiti kad pagaliau galėčiau gyventi kitaip kad vaikai viso to nematytu. Begalo ji myliu bet palikti širdis neleidžia nes jam reikia manias tik pats dar to nesupranta.
paklausė 2023 Lie 18 Motyvacija Renata.

1 Atsakymas

Sveiki, Renata,

Ačiū, kad išdrįsote kreiptis pagalbos ir su savo sunkumu nelikote viena. Kaip minite savo laiške, šiuo metu patiriate krizę santykiuose su vyru, jaučiatės sugniuždyta ir prislėgta ir trokštate išeiti iš šių netinkamų santykių.

Laike rašote, jog Jūsų santuoka buvo sudaryta paskubomis, pasikliaujant pirminiu susižavėjimu ir aistra. Faktas tas, kad užplūdusi meilė smarkiai apakina, bet atslūgusi praskaidrina žvilgsnį. Tuo metu, kai įsimylime, protas atsijungia, t. y. nustoja veikti už susitelkimą,  dėmesį, planavimą ir vertinimą atsakinga smegenų sritis. Be to, nusilpsta už baimę atsakingas smegenų centras, taigi įsimylėjėliai yra pasiryžę bemaž viskam, o numatyti galimas santykių rizikas tampa sudėtinga. Svarbu žinoti tai, jog šis kibirkšties ir įsimylėjimo periodas trunka apytiksliai 1,5 m. Taigi per šį laikotarpį reikėtų leisti santykiams nusistovėti, „mylėti lėtai“, t. y., nesituokti, neskubėti gyventi kartu.

Jūsų minima santuokos trukmė neilga. Tikriausiai daugiausia iššūkių ir kyla santuokos pradžioje, kada reikia išmokti gyventi kartu, o tuo pačiu dar ir rūpintis vaikais. Taigi stresas santuokoje tikriausiai - įprastas dalykas. Visgi  rašote, jog nepaisant Jūsų besąlyginės meilės vyrui, patiriate fizinį ir psichologinį smurtą, kuris Jus ir Jūsų vaikus žeidžia, žaloja. Minite, jog neseniai buvo peržengtos ribos, kuomet jautėtės visiškai sugniuždyta  ir prislėgta. Normalu jausti stiprius neigiamus išgyvenimus (pyktis, liūdesys, baimė ir kt.) patyrus smurtą. Nenormalu smurtą toleruoti ir gyventi nuolatinėje įtampoje. Kaip supratau iš Jūsų laiško, smurtas nėra retas dalykas Jūsų šeimoje. Nepaisant to, koks smurtas yra nukreipiamas prieš Jus, psichologinis, fizinis ar seksualinis, reikia nedelsti ir reaguoti tuojau pat, nubrėžiant savo ribas ir stabdant kito smurtinį elgesį. Savo ribas nubrėžti pirmiausia siūlyčiau žodiniu būdu, aiškiai ir tvirtai pasakant, kad smurto (fizinio, psichologinio ir kt.) netoleruosite. Pavyzdžiui, „mūsų šeimoje nenoriu girdėti tokių žodžių, kaip „kvaiša.............“. Be to, jeigu prieš mane pakelsi ranką, kreipsiuosi į policiją/paliksiu tave ir išeisiu gyventi kartu su vaikais kitur.“ Žinoma, nubrėžtų ribų reikia laikytis ir jų nekeisti.

Rašote, jog turite galimybę pakeisti gyvenamą vietą, nesate priklausoma nuo vyro finansiškai, tačiau minite, kad išeiti gyventi kitur gali būti sunku psichologiškai. Skatinu labai gerai apsvarstyti, kas Jūsų ir Jūsų vaikų  psichologiniui gerbūviui išties būtų naudingiau ir sveikiau: ar gyventi su smurtaujančiu partneriu ir nuolat patirti įtampą, stresą ar veikiau tapti savarankiška ir atsakinga už save moterimi. Manau, kad šiuo atveju reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie mažamečius vaikus, kuriuos patirtas smurtas gali sužeisti ilgam laikui, pakenkti tolesniam tiek psichologiniam, tiek fiziniam vystymuisi ir brandai.

Nenoras paleisti smurtaujančio partnerio gali rodyti ir problemas su saviverte. Galbūt esate įsitikinusi ir jaučiate, jog vienai susitvarkyti, pasirūpinti vaikais gali būti sunku, vyras tarsi teikia „saugumo“ jausmą. Tačiau dažnai mūsų įsitikinimai net ir apie pačius save gali būti klaidingi ir nesąmoningi. Taigi skatinu suvokti, kokios mintys sukasi galvoje pamąsčius apie save ir kurios iš tų minčių gali būti klaidingos ir žalingos Jums pačiai. Jei suvokti savo mintis ir jas bandyti keisti į save palaikančias yra vienai sudėtinga, skatinčiau apsilankyti pas psichologą. Jis padės lengviau susivokti savyje ir stiprinti savivertę.

Noriu ne tik paraginti, bet ir padrąsinti priimti svarbų sprendimą, atidžiai apgalvojant kas Jums ir Jūsų vaikams svarbiausia, kas padėtų išlaikyti tinkamą emocinę ir fizinę sveikatą.

Nepaisant Jūsų besąlyginės meilės vyrui ir noro jam padėti, pirmiausia turite padėti sau pasirūpindama savimi ir savo vaikais. Skatinu tapti geriausia drauge sau, taikant šias meditacijas: https://www.internetiniszurnalastau.lt/ramybs-kampelis

Skirti laiko sau yra būtina!

Prireikus skubios psichologinės pagalbos, gali padėti pokalbis su specialistu: https://pagalbosmoterimslinija.lt/

Tikiu, jog esate drąsi, pasitikinti savimi ir savarankiška moteris, gebanti pasirūpinti savimi ir vaikais.

Linkiu sėkmės ir didelės stiprybės,

Su meile, Martyna

atsakytas 2023 Rgp 1 Martyna
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

579 klausimų
581 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų