Sveiki,
Ačiū už laiškelį. Pasidalinsiu savo mintimis, kaip įveikti socialinį nerimą. Svarbu, jog ieškote pagalbos ir norite padėti sau. Savo pagrindinę problemą įvardinate kaip socialinį nerimą: patiriamas nejaukumas viešose vietose, baimė prisistatyti ir užmegzti kontaktą su mažiau pažįstamais žmonėmis.
Tikriausiai dauguma iš mūsų jaustumėmės šiek tiek nepatogiai atsidūrę dėmesio centre, išgyventume šiek tiek nerimo ir jaudulio prisistatydami ir užmegzdami kontaktą su nepažįstamais. Taigi jausti šiek tiek baimės atsidūrus dėmesio centre ar tarp nepažįstamų yra normalu ir žmogiška. Kas kita, jei baimė pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, griauna planus: pradedate bijote išeiti iš namų, jaučiatės apimtas stipraus nerimo dėl kurio pvz.: negalite prisistatyti, bendrauti. Tokiu atveju dėl stipriai išgyvenamų baimių gali atsirasti viešų erdvių, susitikimų, santykių vengimas. Taip pat galite pastebėti, jog kuo didesnė baimė išeiti į viešumą, tuo didesnis viešų vietų vengimas ją lydi. O kuo didesnis vengimas, tuo mažiau galimybių įveikti savo baimes ir socialinį nerimą.
Socialinis nerimas šiandien vargina nemažai žmonių. O jo priežastys gali būti įvairios: pradedant socialinių tinklų naudojimu ir baigiant vis didesnę vietą užimančiam individualumui bei konkurencijai. Pagrindinis įsitikinimas, kurį socialinį nerimą turintis žmogus nešiojasi kartu su savimi: aš esu menkesnis už kitą (-us), nesugebėsiu ir nepajėgsiu būti pakankamai geras, be to, bijau suklysti (padaryti kažką ne taip). Už viso šito taip pat slypi baimė būti atstumtam, paliktam. O būti atstumtam reiškia menkesnes galimybes išgyventi. Taigi menkavertiškumo, bejėgiškumo jausmai ir klaidų baimė sukelia socialinį nerimą. Žinoma, jog šiuos įsitikinimus (giliai įsišaknijusias mintis) galima keisti ir pradėti jaustis saugiau net ir tose situacijose, kuriose anksčiau išbūti būdavo sunku.
Taigi pirmiausia siūlau pradėti nuo savo minčių stebėjimo ir fiksavimo, t. y. apie ką galvojate, kai išeinate į viešas erdves, ten kur daug žmonių. Siūlau mintis užsirašyti ant lapo, kitaip galite pamiršti. Pavyzdžiui, Jūsų mintis būnant grupėje žmonių gali būti: „Mane visi stebi ir nužiūrinėja. Tikriausiai atrodau kvailai“. Kai mintį suformuluojate ir užrašote, galite pereiti prie emocijų. Kokią emociją sukelia užrašyta mintis? Gal tai liūdesys, baimė, nerimas, gėda, kaltė ir pyktis? Užrašytą emociją galite įsivertinti 100 balų skalėje, kur 0 – visiškai neišreikšta emocija, o 100 – stipriausiai kaip tik gali būti išreikšta emocija. Vėliau pagalvokite, kokią kitą mintį, leidžiančią pasijusti geriau, galite suformuluoti. Pavyzdžiui, „tikriausiai kiekvienas čia esantis žmogus yra užsiėmęs savo reikalais ir manęs nė nepastebi. O aš atrodau ne ką prasčiau nei kiti čia esantys žmonės“. Šalia alternatyvios minties iš naujo įvertinkite ir užrašykite emocijas. Pagalvokite, ar jos pasikeitė, galbūt pasikeitė jų stiprumas, t. y. turėdamas alternatyvią mintį jaučiate mažiau nerimo ir baimės, daugiau pasitikėjimo savimi. Tokiu būdu galite fiksuoti visas kylančias mintis ir emocijas baimę keliančiose situacijose, tuo pačiu bandykite surasti tą alternatyvią, adekvačią mintį, kuri atskleistų daugiau tikrovės.
Tikiu, jog minčių keitimas gali užtrukti, atrodyti nuobodus ir papildomas darbas, tačiau juk dėl geresnės savijautos verta pasistengti.
Be abejonės tam, kad nugalėtume savo baimes, reikia stoti į akistatą su jomis. Ne visada tai, kas sunku, yra neįveikiama ir netinkama mums. Dažnai įveikdami tai, kas atrodė neįmanoma, tampame stipresni visomis prasmėmis ir galime savimi didžiuotis. Patys didžiausi iššūkiai, kurių nepabūgstame, mus labiausiai užaugina ir sustiprina. Žinoma, mūsų žmonių galimybės yra ribotos, taigi reikia atidžiai stebėti ir jausti, kada prieiname ribą, kurios nevalia peržengti. Tačiau tikiu, kad galite išbūti savo nepatogume tiek, kiek jums bus naudinga, tam , kad įveiktumėte savo baimes. Skatinu nepaisant diskomforto eiti į viešas vietas, dalyvauti renginiuose tol, kol pradėsite jaustis nors šiek tiek drąsiau, patogiau ir labiau pasitikėsite savimi.
Juk susidūrus su baime, visuomet turime dvi galimybes: arba baimei pasiduoti arba būti stipresniems už ją. Kada baimei pasiduodame, ja patikime, kada pasipriešiname, ją paneigiame.
Galima sau kartoti įvairias mantras baimę keliančiose situacijose, kurios padėtų atsiginti nemalonių automatinių minčių, pvz.: esu drąsus, pasitikiu savimi ir žinau, jog šiandien atrodau puikiai ar kt.
Taip pat kasdien galima praktikuoti ir relaksacijas, kurios padės išlaikyti dėmesingumą savo kūnui, pojūčiams ir mintims:
https://www.internetiniszurnalastau.lt/ramybs-kampelis
Žinoma, susiduriant su išbandymais reikia palaikymo ir padrąsinimo, taigi skatinu apsilankyti pas psichologą, su kuriuo konkrečias situacijas, keliančias socialinį nerimą, galėsite aptarti kur kas plačiau. Prireikus psichologinės pagalbos, galite susisiekti ir šiomis pagalbos linijomis:
https://bpc.lrv.lt/lt/svarbi-informacija-1/emocine-ir-psichologine-pagalba-telefonu
Stiprybės ir ramybės tame, kas kelia diskomfortą! Esate stipresnis už jį.
Martyna