Nuolatos jaučiu įtampą, nerimą, nepasitikėjimą, kamuoja nemiga. -
"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Norėčiau gauti patarimą, kokiu būdu galėčiau sau padėti dėl mane kamuojamų psichologinių problemų. Nors neįmanoma visko trumpai surašyti, pasistengsiu nusakyti esmę.

Ilgus metus nesijaučiu gerai. Bandžiau keistis pats, keisti savo požiūrį, keisti aplinką, bet visos pastangos bevaisės, vis atsiduriu tame pačiame pradiniame taške. Todėl manau, kad pats susitvarkyti nepajėgsiu ir reiktų ieškoti pagalbos.

Kaip aš jaučiuosi... Nuolatos jaučiu įtampą, nerimą. Nepakankamai pasitikiu savimi. Sąlyginiai geriau jaustis pradedu tik penktadienį vakare iki sekmadienio ryto. Visą sekmadienį jaučiuosi blogai, nes žinau, kad rytoj vėl laukia sunki diena. Naktimis blogai miegu. Viena vertus noriu pailsėti, kita vertus bijau užmigti, nes žinau, kad pabudus reikės keltis ir vėl pradėti sunkią ir nemielą dieną.

Ilgą laiką tokią būseną siejau su savo darbu, nes maniau, kad jis man nėra mėgiamas ir dėl jo patiriu šį nelaimės jausmą. Todėl prieš tris metus priėjau tašką, kai nusprendžiau pakeisti darbą. Pakeičiau kelias darbovietes, bet niekas nesikeitė, tad dar po metų nusprendžiau išvis išeiti iš samdomo darbo ir išbandyti jėgas dirbant individualiai. Taip gyvenau virš metų. Veikla nesisekė taip gerai, kad būtų galima išgyventi. Tuo metu vedžiau ir gimė vaikelis, todėl teko vėl grįžti į buvusią savo darbovietę. Visgi tą laikotarpį jaučiausi žymiai geriau. Žinojau, kad grįžus vėl bus sunku, bet kito pasirinkimo nemačiau ir bandžiau save nuteikti, kad pradėsiu kitaip mastyti, kitaip į viską žiūrėti ir kad gyvenimas taps lengvesnis.

Dabar vėl dirbu beveik pusę metų, o situacija nė kiek nepagerėjusi. Gyvenimas nemielas, rytais laukiu tik vakaro, vakarais nelaukiu ryto. Negaliu sutelkti dėmesio,  nerandu motyvacijos dirbti. Ir nežinau, ar visgi problema yra ta, kad dirbu netinkamą darbą, t. y. veikla man nesuteikia malonumo, ar problemos yra kažkur kitur, galbūt net atsineštos iš vaikystės.

Bet kokiu atveju, gyventi taip yra labai sunku, be to, dėl to kenčia ir mano artimi žmonės. Todėl taip tęstis neturėtų, tik nežinau, kaip tą galėčiau pakeisti...

paklausė Sau 4 Depresija anonimas

1 Atsakymas

Labas,

Tavo pagrindinis šio laiško kreipimasis yra tai, jog paskutiniu metu nuolatos išgyveni nerimą, nepasitikėjimą, įtampą ir kamuoja nemiga, todėl ieškai patarimo, kaip galėtum išspręsti psichologines problemas. Laiške aprašai, kad jau ilgą laikotarpį jautiesi prastai, norisi keisti savo požiūrį, tačiau viskas vėl grįžta į pradinį tašką, kuomet nežinai, kaip sau iš tiesų padėti ir galvoji, kad reiktų ieškotis pagalbos. Kitoje savo laiško dalyje rašai praeities įvykius - patirtus sunkumus dėl darbo, besikeičiančias darbovietes, bandymą dirbti individualiai bei šeimos sukūrimą. Aprašai ir šio gyvenimo laikotarpio patiriamus jausmus - įtampos, nerimo pojūčius. Taip pat pamini ir nepasitikėjimą savimi, nemigos problemas. Iš Tavo laiško suprantu, jog šiuo metu situacija negerėja ir nebejauti motyvacijos, nes galvoji, jog dirbi nemėgiamą darbą bei svarstai, kad galbūt problemos yra iš vaikystės.

Pirmiausia norėtųsi sureaguoti į Tavo pagalbos kreipimąsi. Kartais iš tiesų mūsų gyvenimuose nutinka momentų, kuomet nebežinome, ką daryti, ko imtis, kaip būti vėl laimingu. Dažniausiai bandome vėl susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Tavo atveju - stengtis keisti požiūrį, aplinką, mintis bei išbandyti individualų darbą, metant senąjį. Tačiau nutinka taip, jog grįžtame į pradinį tašką, patyrę nesėkmę ir sustojame vietoje, nebežinodami, kas vyksta su mumis. Džiaugiuosi, jog kreipiesi ir ieškai pagalbos šiame nelengvame savo gyvenimo etape ir nelieki vienas su savo problemomis. Kartais pasidalintas skausmas su kitu žmogumi yra lengvesnis. Taip pat ir nuoširdus pokalbis su Tau artimu žmogumi neretai taip pat turi terapinį poveikį - pasidalintos mintys, dvejonės ir problemos nors šiek tiek palengvėja, net jei ir nerandamas problemos sprendimas iškart. Rašai, jog šiuo metu kenčia artimi Tau žmonės, iš to galiu spręsti, jog jiems esi svarbus ir jie nori Tau padėti bei būti šalia, kai Tau sunku.

Suprantu Tavo jausmus, išgyvenamą nerimą ir įtampą. Galiu tik spėlioti, tačiau veikiausiai nepasitikėjimas savimi taip pat siejasi su šiomis emocijomis - galbūt tai gali būti priežastis, kuri lemia patiriamą nerimą bei įtampą. Natūralu, jog šie ilgą laikotarpį patiriami jausmai apsunkina Tavo kasdieninį gyvenimą ir nebežinai kaip su tuo kovoti. Visgi, nerimas yra adekvati reakcija į mums nepažįstamą situaciją, kuomet tarytum bijome, nors nežinome ko. Dažniausiai nerimauja tie asmenys, kurie kelia sau aukštus tikslus, yra patyrę ankstesnes nesėkmes, pavyzdžiui, darbo sferoje. Nuolatinį ar pasikartojantį nerimą gali sukelti stiprūs stresai, išgyvenimai ar patirtos psichologinės traumos. Pamini ir vaikystės problemas, kas gali iš ties būti atsinešta iš anksčiau, tačiau lieka neaišku, kokios tos problemos. Veikiausiai svarbu apgalvoti jas sau ir apsvarstyti, kokią įtaką vaikystėje patirtos problemos gali daryti šiuo metu dabartyje. Vis tik apie nerimą svarbu kalbėtis ir nelaikyti jo viduje. Emocinė savijauta iš dalies priklauso ir nuo pačio žmogaus, svarbu nepamiršti tuo tikėti ir mokytis „prisijaukinti“ nerimą. Skatinčiau kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, su kuriuo kartu galėtumėte ieškoti nerimo sprendimo būdų ir kaip su tuo susidoroti.

Antroji dalis, ką laiške pamini tai, kad išgyveni nemigą. Dažniausiai nemiga kyla dėl įvairių priežasčių, tačiau žvelgiant iš psichologinės pusės - tai siejasi su išgyvenamomis problemomis bei patiriamais stresiniais įvykiais gyvenime. Taip pat nemigos priežastis gali būti patiriamas nerimas, kai bijai užmigti, galvodamas apie artėjančią sunkią rytdieną. Neretai kuo žmogus labiau stengiasi užmigti, tuo sunkiau jam sekasi, nes šios pastangos aktyvuoja nervų sistemą, kuri išlieka budri ir neleidžia miegoti bei nurimti. Nemigą mažinti padeda savįtaigos pratimai, meditacijos, relaksacijos, kvėpavimo pratimai, vakariniai pasivaikščiojimai prieš miegą, raminanti veikla ar arbata. Svarbu atrasti savo būdą, kuris padėtų geriausiai. Taip pat svarbu einant miegoti nesijaudinti, neplanuoti darbų, kuriuos reikės atlikti. Lova nėra skirta problemų sprendimui, įsitraukimui į sudėtingus apmąstymus ar jaudinimuisi. Tai tik paskatina psichiką likti aktyvią ir trukdo užmigti. Jei nepavyksta negalvoti, reikia atsikelti ir išeiti iš miegamojo, pasivaikščioti. Grįžti tik tada, kai būsit užtikrintas, kad pavyks užmigti negalvojant.

Apibendrinant, tikiu, jog šiuo metu jautiesi tarytum tamsioje naktyje, iš kurios nežinai kaip išeiti ir kaip sau padėti. Tačiau visi pokyčiai prasideda tik nuo Tavęs paties ir ar ieškosi tolimesnės pagalbos, priklauso taip pat nuo Tavęs. Juk po tamsiausios nakties, visada ateina šviesi diena, normalu, jog gyvenime būna pusiausvyra - po kažko blogo, ateina ramybė. Linkiu Tau ją atrasti. Sėkmės.
atsakytas Sau 4 Viktorija
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

151 klausimų
153 atsakymų
6 komentarų
12,304 vartotojų