"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Esu dviejų vaikų mama, šiuo metu motinystės atostogose. Jaučiuosi labai vieniša ir nieko verta. Viską laikau savyje, kai man blogai tiesiog užsidarau nuo visų: nekalbu, nekeliu rageliu, neatrašau į žinutes... Vyras vis klausia kas man negerai, bet aš bijau jam sakyti, ne manau, kad jis manęs nesupras. Šeimoje viskas gerai, vyras ir vaikai mane myli, finansinė padėtis stabili, paskolų neturime. Tiesiog jaučiuosi, kad tik egzistuoju dėl vaikų. Draugių neturiu, su bendradarbėm ryšys nutrūkęs, o ir vaikų nėra kam palikti... Vyras kyla karjeros laiptais, sportuoja. Aš jam pavydžiu laisvės, jis ryte išeina į darbą, eina sportuoti, grįžta namo, pažaidžia su vaikais ir eina atsipalaiduoti. O aš esu ta paniurus mama, kuri neturi kantrybės žaisti, nes sukasi mintys apie begales  darbų kurie yra nepadaryti namuose, dulkės ant spintos, nešvarūs indai, skalbiniai ir pan... Esu tarsi pelė rate, galų gale esu ten kur pradėjau. Visos dienos vienodos. Jeigu ne vaikai tikrai manęs čia nebūtų, gyvenu, kad būčiau šalia, bet esu liūdna, nes bijau, kad jie mane atsimins kaip nuolat piktą ir ziziančia mamą, o tėtis bus didvyris, kuris grįžęs namo atneša linksmybes. Noriu ik verkti įsikniaubusi į pagalvę, bet ir tą darau, kai visi miega, o ryte vėl užsidedu tą pačią kaukę...

paklausė 2023 Vas 22 Depresija Eva

1 Atsakymas

Sveika, Eva,

Ačiū už atvirą, nuoširdų ir išsamų laišką apie Jūsų emocinę būseną šiuo metu. Puiku, kad kreipiatės pagalbos ir neliekate su savo sunkumais viena.

Jūs teigiate, kad šiuo metu auginate du vaikus ir esate motinystės atostogose. Regis, motinystė ne tik teikia džiaugsmo, tačiau atneša ir tam tikrų sunkumų, kuriuos stengiatės įveikti. Ne paslaptis, jog tėvais dirbame ištisą parą. O kur dar, kaip pati rašote, gausybė buities darbų ir atsakomybių. Taigi motinystė ir tėvystė yra nelengvas darbas, galbūt net vienas sunkiausių darbų pasaulyje ir visiškai normalu auginant vaikus jausti nuovargį ir emocijų pliūpsnius.

Jei jaučiatės vieniša, greičiausiai Jums trūksta bendrystės. Rašote, jog slepiate savo emocijas, neišsakote, kaip jaučiatės savo artimiesiems, t.y. vyrui. Vyras stengiasi išklausti ir galbūt suprasti, tačiau Jūs jam neleidžiate to padaryti nieko nesakydama ir manydama, jog jis nesupras Jūsų. Jei nepabandėte, iš kur gi žinote, ar Jus supras, ar ne. Paprastai mylintis adekvačios emocinės būsenos artimasis stengiasi suprasti ir atreaguoti į tai, kas sakoma, taip, kaip moka, nes nori, kad pasijustume geriau. Nebijokite, jei vyras ir nesuprastų Jūsų. Juk vyrai suvokia tas pačias problemas skirtingai nei moterys, tačiau visuomet verta pabandyti pasikalbėti apie Jums svarbius dalykus, Jūsų atveju, emocinę būseną. Taip pat praverstų ir ankstesnių santykių su kolegėmis atgaivinimas. Tai taip pat būtų puiki proga išsikalbėti, pasidalinti emocijomis. Visgi, jei nėra šalia gebančio suprasti ir atjausti žmogaus, visuomet galite kreiptis į psichologinės pagalbos moterims liniją: https://pagalbosmoterimslinija.lt/

Tėvystė - nelengvas gyvenimo etapas, kurio metu dažnai norime atiduoti visą save savo vaikams ir sutuoktiniui. Visgi dažniausiai pernelyg rūpindamiesi kitais, užmirštame save pačius, kol galiausiai pradedame save laikyti nieko vertais. Kaip rašote, dažnai jaučiatės pikta, suirzusi ir nelaiminga, ir bijote, jog vaikai Jus tokią atsimins visa likusį gyvenimą. Jūs esate teisi. Vaikai ne tik atsimena savo tėvus, bet ir juos mėgdžioja. Taigi atsiranda rizika, jog vaikai taps tokiais pat irzliais ir piktais bei nelaimingais žmonėmis. Geras būdas to išvengti – pažiūrėti į save veidrodyje. Kokia norite atrodyti vaikams: pikta, viskuo nepatenkinta ir išsekusi? O galbūt atsipalaidavusi, pasitikinti savimi ir besidžiaugianti gyvenimu. Turite nuspręsti pati ir pasirinkti, kokiu žmogumi norite būti šalia savo vaiko ir kokį pavyzdį norite rodyti.

Žinoma, parodyti, kaip jaučiatės ir kokias išgyvenate emocijas ne tik vyrui, bet ir vaikams yra naudinga ir prasminga. Juk neįmanoma visą laiką, netgi visą dieną jaustis pakilios džiugios nuotaikos. Mes esame žmonės, taigi mums lemta išgyventi įvairiausias emocijas. Tuo tarpu vaikai, matydami, kaip Jūs jaučiatės ir kaip susitvarkote su savo emocijomis, patys mokysis ne tik parodyti, bet ir tvarkytis su savo emocine būsena. Būkite drąsi išreikšti savo emociją, kalbėti apie tai, kaip jaučiatės. Tai pirmas žingsnis į geresnę savijautą.

Rašote, kad be vienišumo dažnai jaučiatės nieko verta. Atminkime, kokias žinutes siunčiame sau ir kokiomis tikime, tokį požiūrį apie save ir kitus susikuriame. Jei manote, kad Jūsų darbas – motinystė - yra mažiau vertas nei darbas, kurį dirba Jūsų vyras, tuomet galite pradėti save nuvertinti, jaustis prastesne. Taigi nuo mūsų pačių savęs vertinimo ir priklauso mūsų savivertė. Kaip galvosime apie save, taip ir save pateiksime, tokia ir bus mūsų savivertė. Geriau dienos pabaigoje susirašyti visus gerus darbus, kuriuos padarėte dienos eigoje ir pasidžiaugti savimi.

Skirti laiko sau ir pabūti su savimi taip pat yra be galo svarbu. Vaikų atsiradimas šį poreikį gali nustumti į šalį, tačiau jį patenkinti yra būtina. Žinoma, pasirūpinti vaiku ar kitu artimuoju yra svrabu, tačiau dar svarbiau pasirūpinti savimi. Juk gerai pamąsčius suprantame, jog dažniausiai niekas kitas mūsų taip gerai nesupras ir nemylės, kaip mes patys save. Mes patys geriausiai žinome, ko norime, ir kas mums gali padėti, kai jaučiamės prastai. Apsvarstykite, kokius pomėgius turite, ką veikdavote laisvalaikiu anksčiau. Kodėl gi neužsiėmus šiais pomėgiais ir dabar. Teigiate, jog neturite, kam palikti vaikų. Tačiau turite vyrą, su kuriuo galite dalintis vaikų priežiūra ir auklėjimu. Tikrai neprivalote visko daryti viena. Čia praverstų pokalbis su vyru, apie tai kaip jaučiatės ir ko Jums reikia šiuo metu, kad pasijustumėte geriau (galbūt atgaivinti pomėgius, turėti laiko sau). Jei vyras gali jaustis laisvu, kodėl negalite taip jaustis Jūs? Manau čia gali trukdyti įvairūs lyčių stereotipai, tokie kaip: moterys yra šeimos židinio sergėtojos ir vaikų globėjos, tuo tarpu vyras – šeimos aprūpintojas. O kodėl šiomis pareigomis negalite pasidalinti su vyru? Juk abu esate žmonės, kuriems reikia atsipalaiduoti, išeiti nors trumpam iš namų. Apsvarstykite tai. Kaip Jūs galvosite apie save ir kaip elgsitės su savimi, taip bus linkę galvoti ir elgtis su jumis aplinkiniai. Taigi pasaulį, kuriame gyvename, kuriame mes patys,

Būkite drąsi priimti pokyčius ir patenkinti savo poreikius, nes svarbiausias žmogus sau turėtumėte būti Jūs pati. Jei jaučiuosi laiminga su savimi, tuomet laime galėsiu dalinti ir aplinkiniams.

Sėkmės ir daugiau meilės sau!

Nuoširdžiai, Martyna
atsakytas 2023 Kov 5 Martyna
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
567 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų