Laba diena. Ačiū už laišką. Rašote, jog dukra virš metų laiko yra užsidariusi, darbo paieškos lėtos ir neduoda rezultatų, neturi pasitikėjimo savimi, taip pat nelinkusi kalbėti apie savo jausmus, depresinės nuotaikos.
Visų pirma, tai Jūsų dukra yra jau suaugusi moteris, ir ji pati turi atsakyti už savo veiksmus ir poelgius, tad vargu ar pavyks dukrą ``ištempti`` ar kitaip priversti daryti tai, ko pati nenori. Savo ruožtu galite dukrą tik palaikyti, paskatinti, būti šalia, ir kad tą buvimą šalia dukrą jaustų. Svarbu ir išsiaiškinti kas per tuos metus dukros gyvenime pasikeitė, kas įvyko, kad šiuo metu taip jaučiasi, gal jos gyvenime įvyko kažkoks įvykis, aplinkybės, kas skatina dukrą užsidaryti iš vidaus, jausti depresinę nuotaiką, jausti apatiją ir pan. Nuoširdus ir atviras pokalbis su dukra gali padėti atsiverti, jei niekada nebuvote atviros viena su kita - gali prireikti kantrybės ir daugiau laiko. Tačiau duokite suprasti, kad esate tas žmogus, į kurį dukra gali atsiremti ir kuris gali dukrą palaikyti ir padėti. Galite mėginti dukrai pasiūlyti apsilankyti pas psichologą, gal su svetimu žmogumi išsikalbėti ir atsiverti bus drąsiau ir lengviau. Suaugę vaikai turi patys kurti savarankišką gyvenimą. Kai vaikai užauga galvodami, kad jais visada kažkas rūpinsis ir už juos viską nuspręs, jiems tai saugu ir patogu, tačiau tėvų užduotis - išleisti suaugusį vaiką į pasaulį patį, taigi nereikėtų už dukrą daryti to, ką ji pati turėtų daryti savarankiškai. Jūs taip pat galite įvesti tam tikras taisykles namuose, kurių reikia laikytis, pvz.: visi šeimos nariai už kažką atsakingi materialiai, t.y. galima pasidalinti už ką šeimoje kiekvienas narys atsakingas planuojant mokesčius, perkant prekes ir pan. Leiskite dukrai suprasti, kad Jūsų namuose yra Jūsų taisyklės ir savo pavyzdžiu rodykite savarankiškumo įgūdžius. Kartais tėvams būna sunku, bet verta aiškiai pasakyti ko iš jų yra tikimasi, ir kas bus, jei nepavyks įgyvendinti tikslų. Sunku, bet bambagyslę reiktų nukirpti, tai naudinga bus ir Jums ir dukrai. Žinoma, pirmiausiai išsiaiškinkite ramaus pokalbio metu kokius sunkumus patiria dukra, gal tikrai šiuo metu patiria kažką sudėtingo. Taip pat klausimas Jums: ar Jūs tikite, kad išauginote tokį žmogų, kuris geba būti savarankišku? Jei atsakymas teigiamas, turėtumėte jaustis ramiau. Jei dukra pasiruošus savarankiškam gyvenimui - atsakymą jau žinote, jei ne - ką dar drauge galėtumėte padaryti, kad dukra taptų savarankiška asmenybe atsakinga už savo gyvenimą?
Linkiu, kad visi žingsniai būtų vedini kantrybės, pasitikėjimo, švelnūs, bet kartu ryžtingi.
Sėkmės, Ingrida