"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Jau treti metai, kuomet gyvenu užsienyje. Atrodo, jog viskas yra gerai, keliauju ir lankau vietoves, kurios tiesiog užgniaužia kvapą. Tačiau, kiekvieną dieną jaučiuosi lyg viduje kažkas tuščia, jaučiuosi vieniša ir atrodo, jog kitų žmonių problemos įtakoja mano gyvenimą. Nenoriu taip gyventi, noriu jaustis laiminga, tačiau, esu kryžkelėje. Su draugu sutariame puikiai ir mylime vienas kitą, tačiau, jis yra laimingas čia, o aš - ne. Noriu išsaugoti šiuos gražius santykius, tačiau, kankina mintis, jog turiu pasielgti savanaudiškai dėl savo gerovės. Nežinau, kaip pradėti pokalbį su partneriu apie tai, kaip jaučiuosi pastaruosius tris metus. Niekada neesu jam pasakiusi, kad neesu laiminga. Atvirkščiai, jaučiuosi labai palaiminta, jog būdama tokia jauna galiu keliauti ir patirti įvairius nuotykius su mylimu žmogumi. Būna minčių, jog čia yra mano asmenine problema, kartais jaučiuosi kalta, jog jaučiuosi, kaip jaučiuosi, bet nebegaliu toliau užgniaužti šio vienatvės ir namų ilgesio jausmo. Nežinau, ką daryti.

paklausė Spl 3 Stresas Lina

1 Atsakymas

Laba diena, Lina.
 
Savo laiške rašote, jog tris metus gyvenate užsienyje, dažnai keliaujate, lankotės įvairiose vietovėse, patiriate džiugias emocijas, turite mylimą žmogų šalia savęs. Vis tik, šalia teigiamų emocijų ir patirčių, jaučiate Tėvynės ir namų ilgesį, vidinę tuštumą, vienatvės jausmą. Minite, jog tris metus gyvenate su mintimi, jog nesate patenkinta dabartine gyvenamąja vieta, bet bijote apie tai kalbėtis su partneriu. Suprantate, jog atsidūrėte kryžkelėje - tarp noro likti ištikimai antrajai pusei ir kito pasirinkimo - savo svajonės realizacijos - grįžimo atgal į Lietuvą. Turite įsitikinimą, jog tik pasielgusi savanaudiškai, galėsite pasiekti gerovės savo gyvenime. 
 
Galiu įsivaizduoti, jog turėtų būti nepaprastai sunku gyventi su artimiausiu žmogumi kartu ir jausti baimę jam išsakyti, kaip iš tikrųjų jaučiatės. Santykiai poroje turėtų būti grįsti supratimu, pagarba, saugumu, išklausymu. Noriu patikinti, jog Jūs turite pilną teisę išreikšti savo mintis ir poreikius. Ar jie bus atliepti, priklausys nuo Jūsų santykio ir mokėjimo rasti bendrą kompromisą bei kitų dedamųjų, bet teisę įvardinti, kaip  jaučiatės ir ko norite iš ateities, Jūs turite. Kartais žmonės, dėl įvairių gyvenimo patirčių, pamiršta, nežino, jog turi teisę drąsiai kalbėti ir įvardinti asmeninius poreikius. Tokie asmenys puikiai moka ir žino, kaip pasirūpinti kitais, bet dažnai pamiršta save, savo gerovę. Noriu priminti, jog tiek Jūs, tiek kiti asmenys, yra verti lygiai tiek pat. Jūs turite teisę grįžti į Lietuvą, Jūs turite teisę jausti ilgesį ir vienatvę - to neturėtumėt traktuoti kaip problemos, dėl to neturėtumėt jausti kaltės ar gėdos, tai tokios pačios, priimtinos emocijos, kaip džiaugsmas ar nuostaba.
 
Kviečiu trumpam sustoti, užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti du galimus scenarijus po 10 metų:
 
Pirmame variante Jūs atsikeliate Lietuvoje, gimtinėje, šalia Jūsų žmogus, kuriam galite pasakyti viską, kas kyla Jūsų galvoje, esate atvira, plaučiuose jaučiate tyrą orą, laisvę, Jūsų mintys lengvos, gyvenate gyvenimą, kuris yra paremtas Jūsų norų išsakymu ir bendradarbiavimu, jaučiat, jog antroji pusė Jus girdi ir atliepia Jūsų mintis. Tada pagalvokite apie antrąjį scenarijų - rytą pasitinkate šalyje, kurioje gyventi nenorite, bet joje taip gyvenate jau trylika metų tik dėl to, jog jautėte baimę kovoti dėl savo įsitikinimų, dėl savo gyvenimo, mintys sunkesnės keturis kartus nei buvo prieš dešimt metų, galbūt gailitės, jog nepriėmėt sprendimo, o leidote Jūsų gyvenimą valdyti kitiems. Pasvarstykite, kokio gyvenimo norėtumėt ateityje, kuriame scenarijuje jaučiatės geriau - pirmame ar antrame?
 
Santykiai turėtų būti kuriami abipusiu ryšiu, skaitydamas Jūsų laišką, jaučiu, jog šiandien dėl savo antrosios pusės gerovės daugiau pastangų atiduodate Jūs. Jaučiate baimę, garsiai neišsakote, kaip jaučiatės iš tikrųjų, natūralu, kad tokiu atveju Jūsų partneris tiki, jog gyvendama užsienyje jaučiatės puikiai. O gal Jūsų vyras tą patį išgyvena savo viduje - ir nei vienas iš jūsų nepasidalinate, kaip jaučiatės šiame gyvenimo etape, galbūt Jūs abu norite grįžti į Lietuvą ir ateitį kurti čia, gimtinėje. Labai lengva iliuzijoje praleisti visą gyvenimą, bet ar tai gyvenimas, kurį norite gyventi? 
 
Klausiate, ką daryti. Atsakymą galite rasti tik Jūs. Paiešką būtų galima pradėti nuo atviro pokalbio. Minite, jog šiuo metu jaučiatės taip, lyg stovėtumėt gyvenimo kryžkelėje, labai svarbu, jog galimus pasirinkimo variantus, kurį kelią pasirinkti, galėtumėte tyrinėti saugioje aplinkoje, būtent tokią erdvę galite rasti tiek individualioje, tiek grupinėje terapijoje. Tikiu, jog darbas su specialistu galėtų padėti reikšti mintis, įvardinti poreikius, priimti sprendimus, kurie būtų naudingi Jūsų gyvenime, leistų pamatyti realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. 
 
Lina, esate verta meilės ir supratimo net ir tada, kai nustojate aukotis dėl kitų žmonių.
 
Lukas

atsakytas Spl 17 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

507 klausimų
510 atsakymų
9 komentarų
146,314 vartotojų