Laba diena, ačiū už laišką.
Pirmiausiai, verta pagalvoti kodėl Jums kyla tokios mintys, ar jos turi pagrindo ir kas lemia tokias mintis? Gali būti, kad tokias mintis kelia ankstesnė Jūsų patirtis, situacija, įvykiai, netgi vaikystės patirtis, (jei šeimoje kurioje augote buvo pagrindo nepasitikėjimui) todėl sunku pasitikėti nauju žmogumi, nes ta patirtis perkeliama į dabartį. O galbūt tokiai Jūsų savijautai turi pagrindo vaikino elgesys, tai, kaip Jūs bendraujate, kažkokie neišpildyti lūkesčiai. Tad pats naudingiausias būdas, manau, būtų tiesiog drauge apie tai pasikalbėti. Ramiai išsakykite draugui kaip jaučiatės, kokios mintys Jūs kamuoja, aptarkite tai. Tik pokalbio metu galėsite viską išsiaiškinti, nes abipusis atvirumas, pasitikėjimas - santykiams labai svarbu.
Tas vidinis nerimas gali būti ir vidinis kompasas, kad kažkas tikrai vyksta ne taip, kad santykiuose kažkas ``neišdirbta`` iki galo, ir tik judviejų pastangų dėka išsigryninus problemas santykiuose galima tapti dar tvirtesne ir stipresne pora. Žinoma, kai abu partneriai pasirengę investuoti į santykių raidą ir kai abu partneriai dėl santykių pasiryžę įdėti darbo ir pastangų.
Jūs klausiate, kaip nustoti blogai galvoti apie savo vaikiną, tačiau, siūlyčiau pasitikėti savo intuicija, savo vidiniu kompasu, ir vietoje to, būtų tikslinga savęs paklausti: iš kur visą tai kyla? kokiomis aplinkybėmis? kas paskatina taip jaustis ir nerimauti? Kai žinosite kodėl taip jaučiatės, bus lengvesni ir tolimesni sprendimai. Kartais, porų ar individuali psichoterapija padeda sudėlioti į stalčiukus tuos kylančius klausimus ir abejones.
Primenu, kad dėl santykių visada turi stengtis abi pusės. Pasikliaukite savo jutimais ir jausmais, tai gali būti puikus signalas, kad atėjo metas išsakyti vienas kitam santykių vizijas ir lūkesčius ir aptarti kur ir kaip kiekvienas iš Jūsų mato santykių tęstinumą.
Sėkmės, drąsos ir pasitikėjimo savimi,
Ingrida