"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Mano gyvenimas visada buvo kiek kitoks nei įprasto vaiko . Tėtis paliko mamą kaip mane pasigimdė, mama mane paliko kaip buvau naujagimė, augau su močiute . Kadangi vien neigiamos emocijos užgožia vaikystę aš jos neprisimenu visiškai . Lyg juodas tarpas gyvenime . Turėjau krikštų tėtį kuris buvo nuostabiausias žmogus mano gyvenime, man su juo daugiau nieko nereikėjo, bet jis žuvo kaip man buvo apie 10 metų, paauglystėje pradėjau vartoti alkoholį, žaloti save, bėgti iš namų,  bėgti iš pamokų, praktiškai norėjau gyveti kuo toliau nuo namų kur buvo močiutė . Su ja gerai nesutarėme, visada mane peikdavo, gražaus žodžio nepasakydavo, mažą mušdavo, pravardžiuodavo, tad normalu , kad aš nenorėjau ten būti.  Ko pasekoje esu beveik 24 metų , gyvenu su draugu, kuris tikrai nebuvo pirmas , mane arba išduodavo arba pati bėgdavau nes meilę žmogui lyg kažkur dingdavo po metų laiko draugystės . Seniai esu palikusi šeimą, beveik nutraukusi ryšius, neturiu nei vieno draugo, esu visada viena su savo mintimis . Draugas dirba, turi savų problemų ir manų jam tikrai būtų per daug . Nejaučiu jokios meilės sau, esu labai jautri, bet tuo pačiu turiu daug agresijos, visiškai nepasitikiu kitais, nemoku priimti žmonių meilės, esu užsidariusi tarp keturių sienų , nenoriu su niekuom bendrauti , nieko veikti, tik miegoti,  nes tokiu būdu galiu pabėgti nuo savo minčių. Bijau, kad tai gali privesti prie savižudybės . Kaip padėti pirma sau?
paklausė Geg 13 Depresija Roberta

1 Atsakymas

Laba diena, ačiū už  tokį atvirą laišką, ir kad dalinatės.
Jaučiu, kad šiuo metu patiriate skaudžias emocijas, nuoskaudas praeičiai, vaikystės patirtims, kurios iš ties buvo be galo skaudžios:  tėvų skyrybos, vėliau paliko mama, praradote krikšto tėtį, su kuriuo turėjote artimą ryšį, greta to, sekė paauglystės sunkumai, alkoholis, savęs žalojimas ir kiti sunkumai. Dabar gyvenate su draugu, tačiau minite, jog neturite draugų, nejaučiate meilės sau, jaučiate  daug agresijos, nepasitikite kitais, galvojate, kad tai gali privesti prie savižudybės.
Visų pirma, norėčiau Jūs pagirti, nes žengėte pirmą žingsnį savipagalbos link, parašėte laišką, tai rodo, jog ta būsena, kurioje dabar esate - netenkina, ir kad ieškote išeičių, pagalbos, tai labai drąsus žingsnis. Nuoširdžiai manau, kad Jums būtų tikslinga ir labai naudinga profesionali pagalba pas specialistus, pagalbos suteikti galėtų Jums tinkantis psichologas, arba (dar geriau) psichoterapeutas, su kuriuo pajustumėte ryšį ir po truputį analizuotumėte praeities įvykių ir sunkumų šaltinius, bei suteiktų žinių  problemų sprendimui, padėtų ir lydėtų Jus jas sprendžiant. Svarbu nebijoti, išdrįsti, apsišarvuoti kantrybe ir pradėti palaipsniui dirbti su savimi. Tai nebus greiti rezultatai, prireiks laiko, nes nuo pat vaikystės turėjote daug traumuojančios patirties ir išgyvenimų. Jums tinkantis specialistas padėtų dorotis ir su tomis problemomis, kurias įvardinate (nepasitikėjimas, nemeilė sau, nepriėmimas ir pan.)
Rašote, kad esate labai jautri, rekomenduočiau knygą ITIN JAUTRUS ASMUO, KAIP GYVUOTI, KAI PASAULIS TAVE STELBIA, (ELAINE N. ARON) gal joje atrasite šiek tiek informacijos ir pagalbos sau būdų, taip pat, internete yra grupių, kur savo patirtimi, įžvalgomis dalinasi  itin jautrūs žmonės ( fb grupė: IJA - itin jautrus asmuo).
Suprantu, kad meilę sau susiformuoja vaikystėje, tėvų elgesys, bendravimas su mumis, kad kai tėvai besąlygiškai priima ir myli, palaiko savo vaiką - jam meilės sau pasiekti daug lengviau, bet kad ir kokia sunki, traumuojanti vaikystė lydėjo, suaugę mes turime resursų ir vidinių stiprybių iš naujo ``užsiauginti`` pasitikėjimą savimi ir kitais. 
 Yra toks pratimas, kai ryte ir vakare reikia sau kartoti, kad save mylite, - pradžioje tai gali būti sunku ir netikra, bet kai atsiras įprotis, pamažu, bus vis lengviau,- svarbu tai daryti nuoširdžiai ir nuosekliai. Taip pat, užduokite sau pačiai klausimą, ką aš daryčiau, jei save mylėčiau? Stenkitės tai daryti, ir po truputį ženkite meilės sau link.  Meilė sau, prasideda nuo savęs pažinimo, savęs vertinimo (patikėjimo, kad esu vertingas žmogus)  ir nuo gebėjimo save priimti tokiu, kokiais esame, besąlygiškai, su problemomis, trūkumais, baimėmis. Labai svarbu ir tikslai, kai turime tikslų, kurie mus džiugina, teikia prasmę gyvenimui, atsiranda ir noras gyventi, siekti, kurti, dalintis.  Rašote, kad neturite draugų, - nenorite turėti, ar neturite?  Tai du skirtingi dalykai. Jei norite, bet neturite, pradžioje tapkite pati geriausia drauge sau, tada, jei tik to norėsite ir dėl to darysite žingsnius - atsiras ir draugų. Skirkite laiko mielai širdžiai  veiklai, laisvalaikiui, taip atsiras daugiau bendraminčių, o tarp jų - gal atsiras ir draugų, naujų pažįstamų. Taip pat nepamirškite auksinės taisyklės - jei norite rasti draugų, visų pirma - pati tokia tapkite :)
Skaudžios patirtys iš mūsų ne tik daug atima, bet taip pat ir kažką duoda, pasvarstykite, ir pagalvokite bent vieną teigiamą dalyką, ką tai Jums davė, jei labai sunku - prisiminkite, kad vien tai, kad gimėte - jau labai didelė dovana.  Su savo skausmingomis patirtimis, ir esamu jautrumu taip pat  galite labai daug padėti kitiems, galite mėginti savanoriauti ten, kur Jūsų pagalba būtų labai vertinga kitiems. 
Dėl agresijos, - kai jaučiate kad ji kyla, neslopinkite jos, bet ieškokite tinkamų būdų kaip ją išlieti, geriausiai tai daryt fizinės veiklos pagalba, kai jaučiate, kad ji kyla - galite mėginti tvarkyti kambarį, valyti langą,  sportuoti, išeiti pabėgioti, užsiimt kita fizine veikla. Taip pat ir su kitais jausmais, ramiai pabūkite, įsisąmoninkite kokie jausmai kyla, kurioje kūno vietoje jie susitelkia, galite mėginti toje vietoje uždėti ranką, ramiai kvėpuoti, kol pajusite, kad nusiraminate. Tinka ir užrašyti kylančius jausmus popieriaus lape, negalvojant, tiesiog rašant. Rašyti galima ir būdus, kurie Jums padeda nurimti, kurie sustiprina, teikia džiaugsmo, yra malonūs.  Kai bus sunku - tai gali padėti įveikti sunkias situacijas. Be fizinės veiklos, svarbu savimi tinkamai pasirūpinti, išsimiegoti, tinkamai maitintis, ilsėtis, apdovanoti save skaniu patiekalu, desertu ar kažkokiu maloniu dalyku. 
Visada sau kartokite, kad esate tokia vienintelė, unikali, prisiminkite savo stiprybes, o su silpnybėmis dirbkite, raskite kiekvieną dieną už ką padėkoti (sau, visatai ar pan). Pasidžiaukite tuo, ką turite, kad esate, stiprinkite pasitikėjimą savimi, dirbkite su atleidimu, paleidimu, iškelkite sau tikslų, priimkite save besąlygiškai ir tapkite savo geriausia drauge ir manau, po truputį atsiras meilė sau, kitiems ir gyvenimui. O taip pat, po žingsnį priartėsite prie tokios savęs versijos, apie kokią svajojate, kokią save norite matyti ir būti.  Kai atsiras ryšys su savimi, tuomet pajusite, kad lengviau priimti meilę ir rūpestį iš aplinkinių. Kai priimsite save, bus lengviau ir kitus įsileisti į savo vidinį pasaulį, vidinius namus :)
Jei jausite poreikį,- čia pagalbos galite sulaukti greitai ir visą parą.
Pagalbos moterims linija: 8800 66366 (visą parą)
Jaunimo linija
8800 28888 (visą parą)
Vilties linija:
116 123 (visą parą)
https://sveikatospokyciai.com/nemokama-psichologine-pagalba/ (čia rasite nemokamos psichologinės pagalbos kontaktus Lietuvoje)

Linkinti Jums vilties, stiprybės ir meilės, bei palaikymo sau, Ingrida

atsakytas Geg 15 Ingrida
redaguotas Geg 15 Ingrida
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

482 klausimų
485 atsakymų
9 komentarų
134,633 vartotojų