Laba diena,
Žinutėje minite, jog negalite susitaikyti su mamytės mirtimi, laikas skrieja, bet jaučiate, jog skęstate į vis gilesnį liūdesį. Šiuo metu auginate kūdikį, kuris reikalauja daug dėmesio, meilės ir energijos, bet jaučiate, jog Jūs pati šią minutę stokojate energijos, kurią galėtumėte skirti mažyliui.
Užjaučiu dėl Jūsų netekties. Galiu tik numanyti, kaip sunkiai išgyvenate šį laikotarpį.
Susitaikymas su artimo žmogaus netektimi niekada nėra lengvas, nesvarbu, kiek mums metų - 15, 50 ar 85, mes visada jausime, jog laiko, kurį praleidome su artimu žmogumi, buvo per mažai. Visa neišreikta meilė ir nepasakyti žodžiai lieka kartu su mumis, bet tai dažniausiai suprantame tik artimajam iškeliavus. Svarbu atminti, jog netekus brangaus žmogaus yra labai normalu jausti tokią būseną.
Amerikiečių psichiatrė E. Kubler-Ross išskiria penkis gedėjimo etapus:
- Neigimas - neigimo metu žmogus sunkiai supranta, kas įvyko, nenori įsisąmoninti informacijos apie patirtą netektį.
- Derybos - derybų metu gali keistis įpročiai, kurie anksčiau buvo susiję su mirusiuoju arba atsirasti tam tikri ritualai (pvz. kapų lankymas), kuriais būtų bandoma stabilizuoti jausmus po artimojo netekties.
- Pyktis - po neigimo ir derybų dažnu atveju žmogus pratrūksta, jis nebegali savyje kaupti ir laikyti pykčio. Asmuo pradeda savęs klausti: kodėl man? kodėl dabar? Šiame etape gali kilti kaltės jausmas dėl nepadarytų darbų ar nepasakytų žodžių. Gali kilti abejonių tikėjimu į Dievą. Pykčio emociją reikia leisti išjausti, kad galėtumėte sunaikinti netekties kančią.
- Liūdesys - natūralu, jog gedulas kelia liūdnas emocijas, šios dvi sąvokos lyg sinonimai. Liūdesys gali būti giliai išreikštas, kartais priminti depresiją, kai nesinori nieko daryti. Svarbu, kad šis etapas neužsitęstų, nes tokiu atveju gali iš tikrųjų pasireikšti depresija ar psichosomatiniai skausmai.
- Susitaikymas - šiame etape žmogus susitaiko su praradimu ir jaučia atgimimą. Šiame etape rekomenduotina atlikti tam tikrus veiksmus, kurie įprasmintų ir pagerbtų mirusįjį artimąjį, padėtų galutinai atsisveikinti.
Svarbu sau leisti išbūti visose gedėjimo stadijose, nevaržykite savęs ir leiskite sau verkti, pykti, liūdėti. Bet taip pat svarbu suprasti, jog šiandien Jūs pati esate mama, todėl privalu skirti dėmesį ir laiką savo vaikui. Jūsų mamytė būtų laiminga matydama Jus stiprią ir besirūpinančia savimi bei savo vaiku. Pirmieji kūdikio metai yra nepaprastai svarbūs jo raidai ir ateičiai, todėl šiuo metu būtina užtikrinti meilę, saugumą ir pasirūpinti vaiko poreikiais. Žinoma, kad galėtumėte pasirūpinti savo atžala, iš pradžių privalote pasirūpinti savimi. Rekomenduoju kreiptis į šeimos gydytoją ir papasakoti, kaip jaučiatės, specialistas rekomenduos reikalingą pagalbą - psichologinę arba medikamentinę (jei gedulas tęsiasi per ilgai ir pereina į depresijos būseną). Taip pat rekomenduotina kreiptis dėl privačių psichologo konsultacijų, šiuo metu svarbu kalbėtis, kaip jaučiatės, būtent psichologas galėtų padėti lengviau išgyventi šį laikotarpį ir pasiekti susitaikymo etapą. Jei jausite norą pasikalbėti, rekomenduoju kreiptis į Moterų pagalbos liniją: 8 800 66366, kvalifikuoti specialistai suteiks reikiamą pagalbą. Taip pat namuose galite išbandyti rašymo arba dailės pratimus ir jausmus perkelti į popierių rašydama arba piešdama. Laisvu metu galite paklausyti tinklalaidės „Dialogas“ epizodo apie netektis: https://www.youtube.com/watch?v=EJA2EyRu62M
„Gedėjimas - tai kaina, kurią mokame už drąsą mylėti kitus“
Irvin Yalom
Linkiu ramybės ir susitaikymo.