"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Sveiki, man viena iš specialistų pasiūlė šį tinklapį, tik tiksliai nežinau, kaip jis veikia.

 Aš nieko nenoriu, esu neįgali jau 21m. Nuo mažens esu suagus, visko mačius, nieko nebenoriu, tik dingti, esu ne kartą BANDŽIUS pasidaryti galą visokiais būdais... :(  Dabar pusę metų šneku su psichologe skype... kol ji yra, aš laikausi, kol yra visokie numeriai anoniminiai, draugas, aš laikausi. Jei jis aplamai mane paliks, aš tikriausiai neištversiu, nes nebus prasmės gyvent...

Patarkite! Pagarbiai, Saulė.
paklausė 2017 Lap 22 Depresija saule

1 Atsakymas

Geriausias atsakymas

Labas, miela Saule,

Toks šviesus vardas, bet toks tamsus laiškas. Visų pirma, smagu, kad nepasilikai viena ir kad parašei mums. Kadangi tu nesi tikra dėl to, kaip veikia ši platforma, aš labai greitai perbėgsiu per pagrindinius bruožus – mes publikuojame informacinius straipsnius apie psichinę sveikatą bei viešoje erdvėje atrašome į skaitytojų laiškus, kuriuose jie dalinasi savo problemomis susijusiomis su stresu, depresija, santykiais ar kitais mūsų psichinę gerovę paveikiančiais veiksniais.

Mes jau esame sukaupę laiškų ir atsakymų šūsnį, tad paieškok, ir gal susirasi, kas tau aktualu ir įdomu. 

Laiškų gali ieškoti pagal kategorijas, kurios išvardintos Pagalbos puslapyje, dešinėje ekrano pusėje: http://www.tunevienas.lt/pagalbos-linija/

Susirasti straipsnius pagal tau įdomią tematiką, tiesiog atsidaryk mūsų pagrindinį http://tunevienas.lt/ puslapį ir kairėje pusėje pamatysi išvardintas kategorijas, ant kurių paspaudus, rasi mūsų publikacijas tomis temomis.

xxxx

Taigi, aš dabar pabandysiu atsakyti ir į tavo laišką. Tai gal ir nebus paprastas ir stebuklingai veikiantis receptas, nes kiekviena situacija yra individuali, ir tikrieji atsakymai yra tik tavo viduje.

Visų pirma, man užstrigo terminas – balandžio mėnuo. Tai skamba viltingai, tarsi tuomet kažkas tavo gyvenime pasikeis, gal tai šviesos ir šilumos pagausėjimas, tačiau visada yra svarbu, kažko laukti ir tikėtis. Kaip ir tavo laiškas mums – tai geras ženklas, kad nepasiduodi, kad nori jaustis geriau, pasveikti.

Tavo laiške jaučiasi labai sunki ir nerimą kelianti savižudybės tema, o tai skamba labai kaip depresija. Miela Saule, gal ir sunku patikėti, bet reikia atsiminti, kad nenoras gyventi nėra tavo tikrasis noras, kad tai yra depresijos simptomas, ir kad gyvenimo užbaigimas tikrai nėra vienintelė išeitis. Todėl esant tokiai savijautai svarbu, kad nepasiliktumei viena su šiomis mintimis. Tu paminėjai specialistus – aš tikiuosi, kad vienas jų yra psichologas ar panašios srities atstovas. Svarbu nelikti vienai su savo neviltimi, nes užsidarius nuo žmonių, tas sunkumas tik didės ir tavo realybės supratimas vis labiau taps nerealistiškas ir piktybiškai nukreiptas prieš pačią tave.

Depresija yra klastinga liga ir vienam su ja kovoti yra labai sunku. Jos klasta pasireiškia tuo, kad ji iškreipia sergančiojo tiek savęs tiek jo aplinkos suvokimą – jam atrodo, kad viskas prarasta, kad tiek jis, tiek jo gyvenimas yra beprasmiai, kad jis yra niekam tikęs, kad jau matė gyvenime tiek daug visokio blogio, kad nebėra prasmės tikėtis, kad jis vėl turėtų viltį. Tačiau tai yra visiška netiesa. Gal ir pati pastebėjai, kad visi šie teiginiai, kaip ir tavo mintys laiške, yra didžiuliai, bekompromisiai NE viskam. Depresija tarsi infiltruoja tavo mąstymo mechanizmą ir visos tavo tiek esamos, tiek buvusios bei būsimos patirtys yra suapvalinamos iki visiško neiginio. Taip absoliučia juoduma ir neviltim užpilamos net ir mažiausias prošvaistes kaip pavyzdžiui tikri geri prisiminimai, visi tavo pasiekimai.

Taigi problema su depresija yra ta, kad ji paveikia mūsų loginį mąstymą – negatyvumas persmelkia absoliučiai viską. Ir jeigu mes pradedam tikėti tokiomis iškreiptomis mintimis, mes pradedam jaustis taip, kaip mums diktuoja mūsų iškreiptos mintys. Tad supaprastinus, reikia pakeisti mūsų neracionalias mintis, kad jos vėl taptų racionaliomis, ir taip galiausiai paveiksime savijautą.

Tavo laiške taip pat randu depresijos iškreiptas nelogiškas mintis, kurios verčia tave jaustis beviltiškai: „Nieko nebenoriu“,  „[esu] visko mačius“,  „Nuo mažens esu suaugus“,  „Tik [noriu] dingti“.

Tikriausiai pati jauti, kaip visi šie teiginiai yra ‚viskas arba nieko‘, kaip juose nelikę nei trupinio tikro gyvenimo. Tai tavo liga nori, kad tu taip manytum, tai nereiškia, kad taip ir yra. Be abejonės, aš jokiu būdu neneigiu tavo patirčių, kurios tau tikriausiai buvo sunkios, kurios prislėgė ir nualino. Tačiau skirtumas tarp sveiko ir depresija sergančio žmogaus yra realybės suvokimas. Pavyzdžiui, įsivaizduok kad tu turi darželį, kuriame augini savo gėles, tačiau šioms augant, užauga ir piktžolės. Depresija sergantis žmogus nebesugebės atskirti, kur yra jo išpuoselėtos gėlės, o kur piktžolės ir išraus viską – liks tik plika žemė. Tai sukels tam žmogui didelį liūdesį, jis norės pasiduoti. Taigi esmė norint pasveikti, reikia save išmokyti atpažinti savo „gėles“, gal jos šiek tiek ir užguitos išbubojusių piktžolių, bet jos visgi yra.

Kad perprogramuotum savo mintis tarsi kompiuteryje, visus tuos neiginius reikia paversti teiginiais:  

  • Nieko nebenoriu“ – visi mes kažko norime, pabandyk kasdieną atrasti nors po viena „noriu“. Gal tai tik noras atsigulti, gal tai noras pavalgyti, o gal noras paskambinti draugui.  
  • [esu] visko mačius“ – yra patirčių, kurių dar tau neteko patirti. Pagalvok, ką įdomaus dar nesi niekada dariusi. Bet neleisk negatyvumui paversti to nusivylimu dėl to, ko tu dar nenuveikei ar nepadarei. Būk realistiška – gal tai gera komedija apie kurą visi kalba, bet tu dar nesi mačiusi. Pradėk nuo mažų žingsnelių.  
  • Nuo mažens esu suaugus“ – neneigiu ir tikiu, kad būdama vaikas turėjai ne vaikiškų patirčių. Tačiau dabar įsivaizduok tą mažąją Saulę esančią tavo viduje (ji tikrai niekur nedingo) ir jau dabar būdama suaugusi, pabandyk jai duoti tai, ko jai tada trūko.  
  • Tik [noriu] dingti“ – o tu pabandyk vietoj to atrasti save iš naujo, atrasti gyvenimo džiaugsmą. Juk yra kažkas kas tau teikdavo džiaugsmą, sugrįžk prie tų šaknų. Darydama tai, kas tau teikia malonumą vėl surasi save.

Savižudiškos mintys ateina, kai jautiesi, kad niekas jau nebegali pasikeisti, kad viskas visada bus blogai. Tavo gyvenimas jaučiasi tarsi spąstai iš kurių negali ištrūkti. Dar kartą kartoju – tavo mintys yra iškreiptos depresijos, jos nėra adekvačios. Todėl kad tau pagerėtų, tu turi suvokti, kad tavo mąstymas nėra logiškas, kad tavo mintys tave klaidina. Reikia jas perprogramuoti. Kiekviena negatyvi mintis turi pozityvų argumentą, tau tik reikia jį atrasti savyje.

Vienam padaryti tai gali būti tikrai nelengva, tad tikrai rekomenduočiau pasinaudoti profesionalaus psichologo pagalba, su kuriuo galėtumei ištiesinti savo mintis žingsnelis po žingsnelio. Taip pat, nebijok apsilankyti pas šeimos gydytoją ir paprašyti pagalbos. 

Taigi, miela Saule, nesiliauk švietusi. Tikiu, kad jeigu nepasiduosi, greitai pamatysi, kaip ne tik už lango, bet ir tavyje nubus pavasaris. Tik neužsisklęsk savyje ir atpažink bei neįkliūk į depresijos spendžiamas tau pinkles.

Stiprybės tau.

Vilda 

atsakytas 2017 Lap 23 Vilda
patvirtintas 2017 Lap 23 saule
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

566 klausimų
569 atsakymų
10 komentarų
173,916 vartotojų