Sveiki. Ačiū, už drąsą pasidalinti.
Panašu, kad išgyvenate sudėtingą laikotarpį. Skyrybos visada pakeičia gyvenimą ir santykiams pasibaigus reikia duoti sau laiko išgedėti, nes tai yra didelė netektis ir viena iš didžiausių krizių, kurias gali patirti žmogus. Žmonės po skyrybų išgyvena skirtingas emocijas, kartais jaučia sunkumą įvardinti savo jausmus, ir kartais jaučia tarsi emocinį atitolimą nuo savęs, savo jausmų, taip yra todėl, kad taip susiformuoja apsauga, kuri tarsi siena saugo ir neprileidžia prie jausmų, kurių siekiama išvengti. Taip gali atsitikti, kai emocijos ilgą laiką slopinamos, neišreiškiamos, kai nebūna pakankamai laiko išgedėta. Svarbu žinoti, kad po reikšmingų santykių pabaigos yra normalu kartais jaustis blogai, abejoti, jausti pasimetimą ir visi jausmai ar emocijos yra normalu.
Kad po truputį sugrįžti ir išgirsti savo kūną ir emocijas, reiktų susikoncentruoti į kūno pojūčius, kartais tai padaryti palengvina dėmesingumo/sąmoningumo pratimai (Mindfulness) tai padeda įsisąmoninti kokios mintys, emocijos kyla, jas pripažinti, stiprina gebėjimą priimti gyvenimo situacijas, (internete galima rasti informacijos apie tokios terapijos vedamus užsiėmimus, programas) taip pat kvėpavimo pratimai, relaksacija.
Rašote, kad nežinote ko norite iš santykių, tačiau pirmiausiai, turite gerai jaustis būdama su savimi, kad vėliau atsirastų santykiai su kitu. Skirkite daugiau laiko ir dėmesio sau pačiai, (mankšta, hobis, naujas pomėgis, mokslai, savanorystė, pasilepinimas malonumais ar pan.,) pagalvokite, ką galite padaryti dėl savęs pačios, taip pat pagalvokite apie savo norus, tikslus, ateities viziją, pagalvokite apie tai, kokių santykių norėtumėte ateityje o kokie Jums - nepriimtini. Drąsiai leiskite sau galvoti apie tai, kokį žmogų norėsite matyti šalia savęs ateityje, o kai jau žinosite - pasistenkite ir pati tokia būti. Iš nesėkmingų buvusių santykių galima pasiimti tam tikras pamokas, iš jų pasimokyti, kad ir kokia skausminga patirtis - visada galima įžvelgti ir šviesią pusę.
Neabejoju, kad esate puiki mama, dukra - tai dar vienas labai didelis stimulas - kiek dar daug gyvenime turite nuveikti ir pamatyti augančių bei besikeičiančių procesų tiek viduje, tiek išorėje. Taip pat, nelikite viena, ieškokite palaikymo tarp bendraminčių, draugų, šeimos narių arba užsiregistruokite konsultacijoms pas psichologą ar psichoterapeutą, tikiu, kad su pagalba suprasti save bus šiek tiek lengviau.
Linkiu Jums kuo didžiausios sėkmės ir siunčiu stiprų palaikymą, Ingrida