"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija
Sunkiai išgyvenu skyrybas su žmona. Santuoka truko 18 metų. Nepateisinau žmonos lūkesčių ir vilčių sudėtų į mane. O aš to neišgirdau ar tiesiog nenorėjau girdėti, nes esu principingas. Ji paskatino skirtis. Skiriamės gražiuoju. Ji jau turi draugą. O aš noriu vilku kaukti iš skausmo ir nevilties. Kaltinu save kad nesugebėjau pateisinti jos lūkesčius, graužiu kas diena. Labai ją myliu, bet suvokiu kad jau per vėlu atgaivinti santykius. Ji man nieko nejaučia. Su naujuoju draugu atrodo laiminga ir pasikeitusi. Kaip ją paleisti? Kaip savęs negraužti iš vidaus? Noriu draugiškų santykių, bet be proto sunku matyti ją su kitu. Labai reikia pagalbos. Vienas galiu nesusitvarkyti. Padėkit man...
paklausė Spl 13 Santykiai poroje Raulis

1 Atsakymas

Sveikas, Rauli.

Džiaugiuosi, jog daliniesi savo išgyvenimais ir jausmais.

Jaučiu, jog tavo laiškas persmelktas stipriomis emocijomis. Iš aprašytos situacijos suprantu, jog šiuo metu sunkiai išgyveni skyrybas su žmona, kaltini save, jog nepateisinai jos lūkesčių ir vilčių, nenorėjai girdėti antros pusės dėl savo principų, o dabar dėl to „grauži“ save kiekvieną dieną. Vis dar jauti meilę savo žmonai, bet tuo pačiu supranti, jog ją susigrąžinti per vėlu, o pakeisti nieko negali, nes ji tokių pačių jausmų tau nebejaučia. Norėtum palaikyti draugiškus ryšius, bet matydamas ją su kitu žmogumi jauti didžiulį sunkumą.

Jausti neviltį, kaltę, liūdesį skyrybų metu yra normalu. Rauli, esi žmogus ir turi pilną teisę taip jaustis. Jūs, kaip pora, nugyvenote ilgą laiką kartu - 18 metų, natūralu, kad per šį laikotarpį išgyvenote šimtus įvairių akimirkų, vienas kitą kūrėte, dalinotės įvairiais išgyvenimais, o dabar viskas nutrūko, žinoma, kad toks gyvenimo pokytis sukelia liūdesį ir skausmą. Dalis psichologų sutaria, jog egzistuoja 5 išsiskyrimo stadijos: neigimas, pyktis, derybos, depresija ir pripažinimas. Tikiu, jog artėji prie pripažinimo stadijos, jau dabar drąsiai išsakai, jog santykiuose buvai tas, kuris per vėlai pastebėjai „byrančią“ santuoką, buvai principingas ir nenorėjai imtis veiksmų, jog situacija pasikeistų, o dabar matai, jog yra per vėlu. Pažeidžiamumas, savybė, kurios mes, žmonės, vengiame, bet tik pripažinę, kaip jaučiamės iš tikrųjų, galėsime gauti reikiamą pagalbą ir įgyti laisvės pojūtį. Jau dabar žengei pirmąjį žingsnį - įvardinai, kokias emocijas jauti, šis žingsnis padės emociškai gyti, bet tam prireiks laiko.

Tavo papasakota istorija tapo praeitimi, ji pilna pamokų, kurias išmokęs, turi galimybę kurti gražią ateitį, dėl kurios nebetektų gailėtis. Paklausk savęs, ką gali padaryti kitaip, kad ateinantys santykiai būtų geresni ir kokybiškesni. Palaikyti draugiškus santykius su savo žmona taip pat gali - jei iš tikrųjų ją myli ir nori jai gero, pasistenk suprasti, kad naujuose santykiuose ji yra laiminga, bet privalai prisiminti, jog ir tu pats esi vertas laimės, ir vieną dieną ją susikursi, jei suprasi, jog santuoka, tai dviejų žmonių darbas ir vienas žmogus jos išsaugoti negali.

Atmink, jog nesi vienas, šalia tavęs yra žmonės, kurie pasiruošę tau padėti. Siūlau drąsiai kreiptis į psichologo konsultaciją, jos metu, kartu su specialistu, atrasi naujus kelius, kurie padės gyti ir į gyvenimą pažvelgti naujai. Jei pajusi, jog reikia skubios pagalbos, visada gali kreiptis į „Vyrų liniją“ ar „Vilties liniją“, kur dirbantys profesionalai suteiks reikiamą pagalbą.

Kiekviena pabaiga yra naujo etapo pradžia, linkiu sėkmės.

atsakytas Spl 16 Lukas
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

443 klausimų
445 atsakymų
9 komentarų
108,420 vartotojų