Sveiki, pirma kart kažkam ruošiuosi išsipasakoti ir tai iš ties nėra lengva. Šiuo metu jaučiuosi labai vieniša, neturiu su kuo pasišnekėti ir slegia problemos viduje. Ne per seniausiai perkopiau i pilnametyste. Jau kurį laiką neturiu draugu tikrovėje, geriausia draugė susirado vaikina, kitus draugus ir likau visiškai viena. Dabartiniai draugai yra iš kitų šalių su kuriais susipažinau kompiuteriniuose žaidimuose, man su jais atrodo daug lengviau bendrauti nei su kažkuo tikrovėje. Kekvieną dieną slegia bendras liudesys, neturiu intereso kažkuo užsiimti, nėra motyvacijos, problemos su tėvais, mokykloje, nemiga. Mūsų Šeima yra mylinti ir darni, bet..Tėtis yra pamišes dėl tvarkos , visad su juo dėl to pykstamės, mama yra be galo gera, mane palaiko, myli ir visad paruošusi viską atiduoti dėl manęs. Bet erzina jų ribojimai, pvz eiti anksti miegoti 23-24 h. Tikriausiai turiu pykčio sutrikimus nes negaliu savo pykčio valdyti, viduje noriu nusirauti plaukus, rėkti ir jaučiuosi beviltiškai, bet aplinkiniams to nerodau. Jaučiuosi niekam nereikalinga ir pasimetusi. Padėkite man prašau nes nebežinau kur dar galiu kreiptis.