"Tu - ne vienas!" Pagalbos Linija

Su broliu santykiai nutrūko prieš daugiau nei 10 metų. Iki to laiko visuomet susirinkdavom visi artimieji per šventes - Kalėdas, Velykas, gimimo dienas - tėvas, mama, mes su broliu, mūsų vaikai. Tačiau brolis pradėjo manęs vengti, per šventes išsiaiškinti, kada aš planuoju pas tėvus atvažiuoti, o tuomet atvažiuoti slapta kitu metu. Svarbiausia, aš nė nežinau priežasties. Nežinau, kas jam nutiko, kodėl atsirado toks manęs atmetimas. Tėvams jis neatvirauja apie tai, tik pasako, kad su manimi nenori turėti jokių reikalų. Per tuos metus yra buvę, kad susitikom pas tėvus per Kalėdas. Man buvo taip skaudu dėl to, ką išgyvenau per tuos metus, kad jį sutikusi verkiau. Brolis pasakė, kad neturi nieko prieš mane. Po to laiko mūsų santykiai taip ir liko nutrūkę. Aš nebeturiu jėgų nei aiškintis, kas nutiko, nei investuoti energiją į santykių reabilitavimą. Brolis taip pat nerodo iniciatyvos. Mes niekada nebeturim per šventes to, ką turėjom. Galiausiai aš pati sau nebenoriu gadintis nuotaikos per šventes, tad paskutinį kartą per Kalėdas tyčia susitikau tik su tėvais. Man labai liūdna dėl viso šito. Nežinau, kaip tai ištaisyti. Per tuos 12 metų labai daug verkiau dėl to. Man neužtenka taikai ir ramybei to, kad brolis po 10 metų ignoravimo pasakė "nieko prieš tave neturiu". Per daug nutolom, per daug iškentėjau. Nežinau, kaip elgtis, kaip rasti ramybę.

paklausė Rgs 13 Kita Daiva

1 Atsakymas

Miela Daiva,

Ačiū už Jūsų laišką. Džiugu, kad nusprendėte kreiptis pagalbos ir  ieškoti sprendimų. Jūsų aprašyta situacija išties sudėtinga ir skaudi. Girdžiu, kad šiuo metu išgyvenate daug sunkių emocijų, kurios tęsėsi ir kaupėsi pakankamai ilgą laiką – dešimt metų. Pirmiausia, norisi pasakyti, jog konfliktai yra natūrali gyvenimo dalis, ypač tarp artimų žmonių, Jūsų atveju – tarp brolio ir sesers. Ir žinoma, tokie konfliktai tarp artimų žmonių skaudina ir žeidžia labiausiai. Juk iš artimųjų dažnu atveju tikimės supratimo, geranoriškumo, rūpesčio, draugystės ir meilės, o viso to negaudami kenčiame ir patiriame neigiamas emocijas, tuomet kyla ir konfliktai.

Norėčiau, kad žinotumėte, jog dažniausiai pagrindinė konflikto priežastis yra nuomonių išsiskyrimas, dėl kurio negalima priimti bendro sutarimo, sprendimo. Jūsų atveju konflikto priežastis nėra visiškai aiški. Jūsų teigimu, Jus brolis ignoravo, vengdavo su Jumis susitikti, bet šio elgesio priežastys lieka neaiškios, nes brolio pasakymas po dešimties metų nesantaikos, kad „nieko prieš tave neturiu“ iš tikrųjų nieko nereiškia. Tikriausiai brolis neatskleidė tikrosios priežasties, dėl kurios Jūsų vengė.

Reikėtų savęs paklausti: kokia prasmė ieškoti konflikto priežasties, jei praėjo ilgas laiko tarpas nuo konflikto pradžios, be to, kitas asmuo, t.y. Jūsų brolis nenori jos atskleisti arba, dar kitu atveju, jau viską yra pamiršęs. Be to, kaip pati rašote, nebeturite jėgų ir energijos aiškintis konflikto priežasties, o ir brolis nerodo tam iniciatyvos. Galbūt atrasta priežastis ir padėtų susigaudyti konfliktinėje situacijoje, tačiau ar verta investuoti laiką ir energiją, kai abi konfliktuojančios pusės tam nepasiruošusios. Gerai apsvarstykite ir priimkite Jus tenkinantį sprendimą.

Tuo tarpu santykius atstatyti, kaip girdžiu, Jums visgi yra svarbu. Jums neužtenka vienos brolio pasakytos frazės „nieko prieš tave neturiu“. Jūs norite susigrąžinti buvusius santykius, tačiau tuo pačiu girdisi ir prieštaravimas, jog atstatyti santykius nebeturite jėgų ir energijos. Visgi santykiuose labai svarbu, jog abi pusės to norėtų. Svarbu ir atskleisti broliui, kaip Jūs jaučiatės dėl Jūsų santykių, kad jis žinotų. Taigi, ką Jūs galite padaryti, tai pasidalinti savo mintimis ir jausmais su broliu galbūt parašydama  jam  laišką ar kitu, Jums priimtinu būdu. Taip elgdamasi, atsižvelgiant į situaciją, Jūs padarysite tiek, kiek galite. Tai turėtų atnešti ramybę ir išlaisvinti iš kančios.

Kaip suprantu, Jūs ieškojote sprendimų. Jūsų sprendimas pasielgti taip, kaip elgėsi brolis, t.y sutikti šventes atskirai, nesuteikė Jums ramybės ir džiaugsmo. Reiškia šis sprendimas nebuvo tai, kas jums padėtų rasti pusiausvyrą šiuose santykiuose.

Rašote, jog per daug nutolote vienas nuo kito, per daug visko iškentėjote ir tikriausiai praradote viltį, kad kas nors gali pasikeisti . Noriu Jus nuraminti, kad konfliktų sprendimo būdų gali būti daug ir įvairių. Taigi keisti situaciją niekada nėra per vėlu.

Pavyzdžiui, vienas iš konflikto sprendimo būdų, padedančių pasijusti geriau – atleidimas kitam. Tai nėra lengva ir paprasta, nes dažnai įskaudinti kito žmogaus mes pykstame, atsiribojame ir nebenorime turėti jokių kontaktų su juo. Ką jau kalbėti apie atleidimą. Tačiau tame ir yra problema. Negalėdami atleisti kitam žmogui už jo padarytą skriaudą mums mes niekaip negalime judėti į priekį ir išspręsti konflikto, jį tik didiname. Be to, nešiodami skriaudą viduje, mes kenkiame sau. Juk apie tai pirmiausia pasako mūsų savijauta, reaguoja ir kūnas. Taigi, turėtumėte suprasti, jog atleisdami ne tik atveriame kelią taikai ir ramybei santykiuose, bet ir išsivaduojame iš vidinės kančios, jaučiamės geriau, esame sveikesni. Tuo tarpu neatleisdamas pasirenku gyvenimą kančioje, vienatvėje ir liūdesyje. Taigi kad ir kaip sunku būtų atleisti, pasirinkdamas atleidimą, renkiesi gyvenimą su daugiau ramybės, džiaugsmo ir mažiau kančios.

Jeigu Jus domintų, yra tokia atleidimo malda, kurią skaitant kas vakarą, galima pasijusti geriau. Štai nuoroda į ją: https://bernardinuparapija.lt/sielovada/maldos/atleidimo-malda

Sėkmės ir stiprybės einant atleidimo keliu!

Martyna
atsakytas Rgs 16 Martyna
×

Sek Tu-ne vienas! Facebook'e!

Palaikyk projektą!

432 klausimų
434 atsakymų
9 komentarų
99,745 vartotojų