Laba diena,
ačiū, kad rašote ir ieškote atsakymų, rūpinatės savo gerove.
Savo klausime rašote: ,,ar aš esu tokia akla?". Pati dėstote, kas vyksta, bet panašu, kad nenorite ,,matyti", kas iš tiesų vyksta. Sakote, kad Jus vadina visokiais žodžiais, kalba stipriai pakeltu tonu, bet kažkodėl norite nuneigti tai. Pirmiausiai, tai tikrai jūsų vaikinas demonstruoja Jums nepagarbą, žemina Jus, ir panašu, kad manipuliuoja taip Jumis. Tikriausiai, Jūs, kaip ir daugelis kitų, norite kurti santykį, grįsta pagarba vienas kitam, pasitikėjimu, ir meile. Tačiau atrodo, kad iš Jūsų draugo stinga pagarbos Jums, o Jums pasitikėjimo juo. Ar Jūs tai sąmoningai suprantate, ar norite būti ,,akla"? Jūs siekiate, kad jis kalbėtų, o ne rėktų, bet panašu, kad jam gerai ir patogu, taip, kaip yra. Jis rėkia, nes tokia jo gynybinė reakcija: ginasi puolimu. Jis kalbėtis tikriausiai nenori, jam svarbu apginti save, likti teisiu, ir situaciją valdyti, kaip jam patogu.
Klausimas, ar Jūs tikrai norite tokio santykio? Kartais pokyčiai ir sprendimai daug ką pakeičia: patį santykį, asmens savigarbą ir kt.
Todėl linkiu tikrai matyti, kaip su Jumis elgiasi, kaip Jūs jaučiatės santykyje, ar tokio santykio norite, ir būti drąsiai, neleidžiant įsivelti į psichologinį smurtą.
Sigita