Laba diena,
iš Jūsų laiško suprantu, kad jau tiek neramu ir norisi su kažkuo pasikalbėti, kad kreipėtės į pagalbos liniją su savo klausimu. Sakote, kad viską turite, mylinčius artimus žmones, tačiau negalite su jais pasikalbėti. Kartais taip nutinka, kad nepasitikime savo artimais žmonėmis. Kartais mūsų patirtis iš vaikystės, o gal ir vėliau neleidžia mums pasitikėti kitais žmonėmis. Gal kažkada kažkas mus atstūmė, gal pasityčiojo, ir vėliau tai lieka patyrimas, kuris mums neleidžia elgtis kitaip.
Tačiau kaip sužinosit, jei nepasikalbėsit? Ar tikrai jūsų artimiems žmonėms nerūpi Jūsų savijauta, Jūsų sveikata ir Jūsų nerimas dėl to? Ar jie vėliau galės suprasti, kodėl Jūs taip emociškai jaučiatės ir galimai gali keistis Jūsų elgesys dėl to? Jei tikrai Jus neramina sveikatos problemos, ir Jumis kankina minčių lavina, Jums reikia rasti, su kuo jūs galėtumėt pasikalbėti. Galbūt tikrai artimieji žmonės nėra tie, su kuriais galite pasikalbėti? Bet tuomet galite pasikalbėti su draugais gal? O jei vis tiek neramu, kreipkitės į specialistus, kurie galės padėti Jums rasti ir nerimo priežastį, dėl ko Jūs taip stipriai dėl visko išgyvenate, iš kur kyla tiek nerimo, ir vienišumo jausmo? Dažnai mūsų nerimas būna net nepagrįstas, arba perdėtai stiprus ir sunku jį kontroliuoti, kol neįsisąmoninam, iš kur jis kyla. Todėl siūlyčiau Jums susirasti psichologinę pagalbą sau, paanalizuoti save, kad galėtumėt palengvinti savo gyvenimą ateityje, o taip pat labiau pasitikėtumėt artimais žmonėmis, ir turėtumėt geresnius santykius. Tuomet ir vienišumo jausmas nebus toks stiprus..
Sėkmės Jums
Sigita