Kodėl 13 metis pradeda rūkyti?

Laba diena man atrodo , kad palyginus turiu neblogus santykius su vaiku, bet kažkodėl pradėjo rūkyti, pabėgo iš pamokų (vieną kartą), susitiko su draugu, kuris rūko. Kada su juo kalbėjau, jis supranta, kad daro negerai, bet noriu kažkaip jam padėti, kad nebūtų vėlu.Ačiū.
paklausė Spl 23 Bendravimas ir santykiai Viktorija

1 Atsakymas

Sveika, Viktorija,

Ačiū už laišką ir kad pasidalinai savo istorija. Pirma, noriu pasidžiaugti, kad esi tokia pastabi mama ir tau rūpi tavo su sūnumi santykiai, dėl to tu dedi pastangas geriau suvokti situaciją. Taigi suprantu, kad tau sukilo nerimas dėl sūnaus pasikeitusio elgesio: jo bandymai rūkyti, bendravimas su draugu, kuris taip pat rūko, bei pabėgimas iš pamokų.

Norėčiau pradėti nuo to, kad paauglystėje atsirandantys staigūs, kartais šokiruojantys vaiko elgesio pokyčiai yra natūralūs. Paauglystė – tai perėjimas iš vaiko į suaugusįjį. Man tai primena pavasarį – juk pokyčiai gamtoje atsiranda drastiškai ir per trumpą laiką, ir mes niekada nesame tam pasiruošę.

Toks virsmas reiškia, kad vaikas ieško savęs: jis tarsi bando išsinerti iš vaikystės rėmų, ieško ir išbando naujus potyrius, kurie asocijuojami su suaugusiais (kaip pavyzdžiui rūkymas.), taip pat susiranda kitokio tipų draugų, su kuriais jie galėtų išbandyti visus jiems iki šiol uždraustus dalykus.

Tačiau skubu pastebėti, kad labai daug paauglių pabandę ar tai alkoholį, ar rūkalus už jų neužsikabina. Svaigalų vartojimas tampa problema tuomet, kai jie tampa atsipalaidavimo, pabėgimo nuo realybės priemone. Tuomet svarbu suprasti nuo ko vaikas „bėga“, kokios problemos jį slegia, kad jis renkasi tokias priemones nusiraminti.

Man be galo džiugu girdėti, kad tu jau bandei kalbėtis su sūnumi, ir kad jis atpažino galimą negatyvią pokyčių kryptį. Šiuo metu yra būtina palaikyti tą draugišką bendravimą ir iš karto nepulti į paniką. Kaip ir pati sakai, su sūnum turit palyginus neblogus santykius, ir tas jau egzistuojantis ryšys ir yra svarbiausia, dabar reikia stengtis jo nenutraukti grasinimais, bauginimas ar pamokymais.

Tad kalbant su vaiku itin svarbu:

  • Neskubėti pamokslauti apie tai kas yra gerai ir blogai, nes vaikas dažnai stosis į gynybinę poziciją;
  • Nepulti priekaištais ir taip nevaryti jo į kampo, nes taip niekada nebus užmegztas pasitikėjimo ryšys;
  • Savo mintis išsakyti paprastais sakiniais, o ne sudėtingais išvedžiojimais;
  • Ir svarbiausia – išlikti savimi ir tiksliai nusakyti, kas tave neramina, ir kaip tu dėl to jautiesi. Vaikai labai lengvai atpažįsta, kai suaugusio žodžiai nesutampa su jo tikrais jausmais (pvz, sakome, kad mes vaiku labai nusivylę, bet iš tikrųjų mus tiesiog baisu ir neramu dėl jų saugumo).

Taigi, esi šaunuolė, kad kalbiesi su sūnumi, tad stenkis palaikyti tą ryšį. Pastarąjį galima sutvirtinti atrandant kažkokią bendrą veiklą ir laiką leidžiant kartu. Esant kartu, svarbu nepulti „iškvosti“ vaiko, o tiesiog jį stebėti ir kartais pakomentuoti, ką pamatei jo elgesy (jo nuotaikas, nutylėjimus), kitaip tariant atspindėti vaiką ir taip kviesti nuoširdžiam pokalbiui (tarsi tarp kitko, tarsi sau garsiai pastebėti, kad vaikas atrodo tylus ar priešingai, irzlus, ir tokiu būdu leisti jam suprasti, kad esate su juo ir nespaudžiate iškloti visis tiesos, jeigu jis tam nepasiruošęs).

Dar kitas galimas būdas – nukreipti sūnaus energiją ir norą eksperimentuoti kita, labiau pozityvia kryptimi. Pavyzdžiui, pasiūlyti ar pastūmėti lankyti jam įdomius būrelius tokiu būdu pažabojant jo virsmą ir taip išgauti teigiamą energiją.

Tai tiek, miela Viktorija. Aš jaučiu, kad turite gerą ryšį su sūnumi, tad švelniai bandykite jį puoselėti ir toliau, nes jis šiuo kritiniu paauglystės virsmo laikotarpiu yra svarbiausias.

Stiprybės.

Vilda  

atsakytas Spl 24 Vilda
...