- Parašė Kaja Elena Brilė
- Spausdinti
- El.paštas
Nekaltinkite gyvenimo – didžiąja dalimi milžinišką stresą sau susikuriame patys
Kiekvienam iš mūsų pažįstama bloga nuotaika, įtampa, apatija. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikras strategijas, kaip su tuo susitvarkyti. Ir vis tik vieni žmonės net ir užgulti sunkiausių rūpesčių geba išlaikyti blaivų mąstymą ir rasti sprendimus, kai tuo tarpu kiti pasiduoda neigiamiems išgyvenimams, kurie vėliau veda prie psichologinių ar fizinių sutrikimų. Pasirodo, tai ne užgriuvusių bėdų skaičius lemia tokius skirtumus. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip mus paveiks stresas yra mūsų pačių reakcijos į neigiamus išgyvenimus.
Neurotinės būsenos – pirmas žingsnis psichologinių sutrikimų link
Būsenas, kurioms būdingas padidėjęs neigiamų emocijų lygis ir negebėjimas tvarkytis su jo pasekmėmis, psichologai vadina neurotinėms. Tokių būsenų metu žmonės išgyvena didelį stresą, liūdesį, pyktį, nerimą, o tai neigiamai paveikia jų pačių suvokimą apie save bei santykius su aplinkiniais. Neurotinės būsenos – tai kelio į rimtesnius sutrikimus pradžia. Nuolatinis jų išgyvenimas ir negebėjimas nusiraminti gali sukelti depresijos epizodus, nuolatinį nerimą ar negebėjimą prisitaikyti prie aplinkos.
Be abejo, aplinkybių, galinčių sukelti neigiamus išgyvenimus, negalime išvengti praktiškai nei vienas. Argi išvengsi gyvenimo? Vis dėlto moksliniai tyrimai atskleidžia, jog svarbiausias veiksnys, darantis įtaką neurotinių būsenų poveikiui, yra mūsų pačių reakcija į neigiamas patirtis.
3 sąlygos neurotinėms būsenoms sukelti
Apskritai, neigiamas būsenas sudaro šie trys „komponentai“:
- Mūsų neurotinis „temperamentas“ – kaip stipriai mes išgyvename neigiamus potyrius ir kiek laiko mums prireikia, kad nusiramintume? Asmenims su labiau išreikštu neurotiniu temperamentu lengviau sukelti stresines būsenas, o neigiamas emocijas jie išgyvena gerokai stipriau, nei statistinis žmogus.
- Pačios streso priežastys – kaip stipriai jos gali paveikti mūsų gyvenimus? Iš esmės, tai grėsmės mūsų psichologiniams ir socialiniams poreikiams: pavyzdžiui, sunkumai darbe, pašliję santykiai su svarbiais mums žmonėmis, nesėkmės, ilgai puoselėtų svajonių sudužimas ir panašiai.
- Mūsų reakcijos į neigiamus išgyvenimus – tai sunkiausiai atpažįstamas, tačiau labiausiai mūsų psichologinę gerovę paveikiantis faktorius. Būtent mūsų atsakas į stresines būsenas gali suvaldyti arba kaip tik sustiprinti ir užtęsti neurotines būsenas.
Dveji sąmonės srautai – dvejos reakcijos į pasaulį
Amerikiečių psichologijos mokslų daktaras G. Henriques pabrėžia, jog iš esmės mūsų sąmonę sudaro dveji mąstymo srautai. Abejiems būdingi skirtingi „akiniai“, kurių dėka mes suvokiame ir įvertiname savo aplinką. Pirmasis srautas atsakingas už nuoširdų ir spontanišką pasaulio suvokimą. Jis iš esmės atspindi mūsų evoliucijos eigoje išsivysčiusią suvokimo sistemą, skirtą apsisaugoti nuo pavojų ir patenkinti poreikius. Šis sąmonės srautas maitinamas emocijų ir momentinių išgyvenimų, o pagrindinės jo varomosios jėgos – tai skausmo vengimas ir malonumo siekimas.
Antrąjį srautą šiuolaikiniais terminais galima būtų pavadinti labiau rafinuotu. Tai sąmonės dalis, kuri ne tik stebi pasaulį,bet ir jį analizuoja, išsamiai apdoroja informaciją, daro išvadas, o svarbiausia – kuria projekcijas, kaip pasaulis galėtų ar turėtų atrodyti. Taigi ši mąstymo dalis nėra tokia priklausoma nuo realybės, o gali pati ją atkurti taip, kaip nori.
Pirmasis sąmonės srautas veikia greitai ir kone automatiškai. Jis tiesmukai mums pristato realybę – jeigu pastebima, jog žmogus yra izoliuotas nuo kitų, kyla vienatvės jausmas. Jeigu suvokiama, jog kažkas kenkia jo tikslams, bus jaučiamas pyktis – ir panašiai. Tuo tarpu antrasis sąmonės srautas gerokai sudėtingesnis. Jis peržvelgia pirmojo srauto pasiūlytas interpretacijas ir iš esmės „nusprendžia“, ar pirmasis srautas sukelia tokius jausmus, kokie jie turėtų būti, o jei ne – ieško alternatyvų.
Būtent tai ir yra esminis momentas negatyviuose išgyvenimuose.
Iš kur antrasis sąmonės srautas žino, ką „Aš“ turėtų jausti? Pasirodo, to mes esame mokomi nuo pat mažumės. Galbūt mūsų tėvai norėjo, jog mes būtume atsparūs nesėkmėms ir niekuomet nesiskųstume? Greičiausiai mūsų draugai atsitraukia nuo mūsų, kai pykstame? O kadangi mums svarbu būti priimtiems ir pripažintiems kitų žmonių, mes noriai prisiimame šią atsakomybę jausti pagal jų lūkesčius. Taip leidžiame savo mintims interpretuoti įvykius pagal turimas „instrukcijas“.
Kai pradedame kenkti patys sau
Dabartinėje mūsų visuomenėje neigiami jausmai apskritai priimami kaip silpnumo ir netgi kaip nesėkmingo žmogaus ženklas. Neigiamų jausmų mokoma bijoti – jie netinkami, blogi, juos reikia užgniaužti. Tačiau neįmanoma labiau pabrėžti, kaip netinkamos reakcijos į neigiamas patirtis kenkia mums patiems ir veda link psichologinių sutrikimų. Neteisingai reaguodami į patiriamas būsenas jas tik pagiliname. Taip ištisom savaitėm galime pasinerti į liūdesį, pyktį ar nerimą. Tai ypač pavojinga, kai susiduriame su rimtu gyvenimišku iššūkiu, kuriam išspręsti reikia laiko.
Ir čia vėlgi galime padėti patys sau – mokytis keisti savo mąstymą ir reakcijas į neigiamas patirtis. To moko psichologai ir įvairios saviugdos grupės – ir, žinoma, nemažai naudingos informacijos rasite Tu - ne vienas! tinklapyje.