Mobingas darbe: kas tai ir kaip elgtis?

Mobingas Mobingas

Neretas klausia, o kuo mobingas skiriasi nuo patyčių? Sąvoka „patyčios” dažniau vartojama vaikų tarpusavio santykių kontekste, taip pat patyčių tarp vaikų atveju pakankamai dažnai naudojamas ir fizinis smurtas. Tuo tarpu sąvoka „mobingas” dažniau vartojama suaugusiųjų tarpusavio santykių kontekste, darbo vietos aplinkoje. Mobingo atveju smurtas naudojamas retai, suaugusieji agresija geba demonstruoti subtilesniais būdais, būdami pasyviai-agresyvūs.

 Kas yra mobingas?

Mobingą galima apibūdinti, kaip ilgalaikį, sąmoningą darbuotojo/bendradarbio engimą, siekiant, kad šis pasijaustų nemaloniai ar žeminančiai. Neretai tokiu elgesiu siekiama, kad engiamas kolega paliktų darbo skyrių ar darbo vietą. Mobinge gali dalyvauti ne tik darbuotojai, bet ir vadovai. Dalyvavimas gali būti aktyvus arba pasyvus. Pasyviais dalyviais laikomi darbuotojai, kurie pastebi netinkama elgesį, tačiau nieko dėl to nedaro.

Kaip pasireiškia mobingas?

Dažniausiai mobingas pasireiškia kaip psichologinis, emocinis smurtas. Apie smurto rūšis daugiau galima perskaityti straipsnyje “Ką verta žinoti apie psichologinį ir emocinį smurtą”. Žemiau pateikiama keletas pavyzdžių iliustruojančių mobingo apraiškas:

  • Apie darbuotojo/bendradarbio darbą atsiliepiama tik neigiamai ir nunurodoma kaip tinkamai atlikti darbą, kad klaida nebesikartotų (darbuotojas vertinamas tik iš neigiamos perspektyvos, nesuteikiama pagalba);
  • Su darbuotoju/bendradarbiu bendraujama naudojant žeminantį žodyną, žeminantį toną (kalbama kaip su vaiku, vergu, nieko neišmanančiu, nepageidaujamu asmeniu);
  • Neleidžiama tai, kas kitiems leidžiama (pavyzdžiui, neleidžiama imti laisvadienio, be aiškaus pagrindo, be sutikimo liepiama dirbti viršvalandžius);
  • Skiriamos užduotys viršijančias darbuotojo kompetenciją (siekiama sudaryti sąlygas, kad darbuotojui nepasisektų);
  • Neskiriamas paskatinimas (ieškoma priežasčių, kodėl darbuotojas nebuvo vertas gauti paskatinimo);
  • Skleidžiamos apkalbos apie darbuotojo/bendradarbio darbą ar asmeninį gyvenimą;
  • Darbuotojo/bendradarbio ignoravimas (siekiama sukurti atskirtį);
  • Nuslepiama darbui reikšminga informacija (siekiama sudaryti sąlygas, kad darbuotojui/bendradarbiui nepasisektų).
  • Perdėtas darbuotojo/bendradarbio darbo kontroliavimas (stebima ar darbuotojas vėluoja į darbą, ar nepiktnaudžiauja pertraukomis, peržiūrima naršyklės istorija, norima, kad visus darbus atliktų skubiai ir pnš.);
  • Darbuotojo/bendradarbio nuomonės nureikšminimas, sumažinimas.

Kaip jaučiasi mobingą patiriantis asmuo?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pastebėti patyčias darbe nėra labai sudėtinga. Vis dėlto, mobingą patiriančiam darbuotojui ne taip lengva sau pripažinti ir priimti, kad jis patiria patyčias iš savo kolegų.

  1. Dažniausiai pirmoji reakcijos stadija yra neigimas (“negali būti, kad taip su manimi pasielgė tyčia”, “tikriausiai ji šiandien buvo blogos nuotaikos”). Darbuotojas stengiasi racionalizuoti situaciją, įvykį.
  2. Antroji reakcijos stadija yra pyktis ir tai yra būtent ta reakcija, kurios nori mobingą propaguojantys kolegos. Piktas žmogus tampa agresyvus, mažiau save kontroliuoja, leidžia išsiveržti emocijoms, kas gali tapti pagrindu atleidimui iš darbo.
  3. Trečioji reakcijos stadija yra derybos. Šios stadijos metu mobingą patiriantis darbuotojas stengiasi apie patiriamas patyčias pranešti vadovams (tiems, kurie nedalyvauja mobinge) ir kitiems reikšmingiems asmenims.
  4. Ketvirtoji reakcijos stadija yra emocinės būsenos pokyčiai (gali pasireikšti ir anksčiau arba pasireikšti banguojančiai). Mobingą patiriantis asmuo gali imti jausti depresiškumo simptomus, vienišumą, nuolatinį pyktį. Gali pasikeisti valgymo įpročiai (pasireikšti emocinis valgymas arba apetito netekimas), atsirasti mintys apie savižudybę. Dėl emocinio disbalanso, gali sumažėti darbo kokybė ir našumas. Labai svarbu įvertinti savo psichinę ir fizinę sveikatą.
  5. Penktoji reakcijos stadija yra situacijos priėmimas. Tai gali pasireikšti keliais būdais: situacija koreguojama vadovybės, darbo vietoje taikoma mobingo intervencija, atleidžiami asmenys, kurie taikė mobingą, darbuotojas pats nusprendžia išeiti iš darbo.

Kaip tinkamai kovoti su mobingu darbo aplinkoje?

  1. Emocijų valdymas. Kaip jau minėjau anksčiau, aktyvūs mobingo dalyviai stengiasi sukelti kolegai neigiamus jausmus, stengiasi išgauti reakciją, kuri jiems padėtų jaustis pranašesniems. Šiuo atveju emocionali reakcija yra būtent tai, ko jie nori. Todėl tinkamas būdas reaguoti į mobingą yra formalus, dalykinis bendravimas.
  2. Ribų nubrėžimas. Patys geriausi taikiniai yra tie darbuotojai, kurie nusprendžia tyliai kentėti ir prisitaiko prie mobingo aplinkos. Šiuo atveju, tinkama reakcija yra nebijoti garsiai kalbėti apie tai, kas vyksta ir nubrėžti sveikas ribas („aš netoleruosiu tokio elgesio”), („prašau į mane kreiptis “Jūs” ir kalbėti mandagiai”), („savo kasmetines atostogas jau užsidirbau, man už jas nereikia dar kartą atidirbti”). Šioje vietoje taip pat tinkamas yra žodinis kreipimasis į administraciją, siekiant įgarsinti ir atkreipti dėmesį į egzistuojančią mobingo problemą darbo vietoje.
  3. Formalaus pranešimo pateikimas. Kitas žingsnis yra oficialus situacijos išdėstymas popieriuje. Rašytinis pranešimas/skundas laikomas svaresniu ir naudingesniu, nei žodinis kreipimasis. Prie tokio dokumento rengimo galima prisegti ir elektroninių laiškų kopijas, savo vedamus užrašus, kuriuose fiksuojama mobingą reprezentuojanti informacija.
  4. Kreiptis į išorines instancijas. Jeigu darbovietė nesistengia įvesti pokyčių, kuriais būtų siekiama suvaldyti mobingą, pagalbos galima kreiptis ir į išorines instancijas, kaip “Darbo ginčų komisija”, “Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba”, profesines sąjungas. Taip pat rekomenduotina pasidomėti “Lygių galimybių įstatymu” bei Darbo kodeksu.
  5. Emocinis palaikymas. Dėl patiriamo emocinio disbalanso darbe, labai svarbu turėti emocinio palaikymo burbulą. T.y. turėti žmonių (artimųjų, draugų, pažįstamų), kuriems galėtumėte išsikalbėti ir sulaukti emocinio palaikymo. Šioje vietoje taip pat svarbu turėti veiklų/hobių, kurių metu galėtumėte atsitraukti nuo minčių apie darbą. Tam gali padėti sportas (fizinė iškrova), meninės veiklos ir pnš.
  6. Kreiptis į specialistus. Jaučiant, kad darbe išbūti sunku, kad prarandama emocinė pusiausvyra ir su tuo sunku susitvarkyti savarankiškai, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar šeimos gydytoją.

Šaltiniai:

  1. https://www.lygybesplanai.lt/mobingas/
  2. https://www.lygybesplanai.lt/file/repository/Psichikos_sveikata_darbe.pdf
  3. https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/mobingas-darbe-kaip-ji-atpazinti
  4. https://www.betterhelp.com/advice/behavior/are-you-suffering-from-workplace-mobbing-heres-how-to-handle-it/
  5. https://www.ckju.net/en/blog/how-deal-mobbing-bullying-and-harassment-work-practical-guideline/92488
  6. https://www.betterhelp.com/advice/behavior/are-you-suffering-from-workplace-mobbing-heres-how-to-handle-it/