Ką daryti, kai nenori jausti to, ką jauti?

 Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai jaučiame plačiausią spektrą jausmų ir emocijų. Tačiau ar gebame įsisavinti savo emocijas? Derėtų! Būtent leidimas sau jausti padaro mus gyvais, kvėpuojančiais pilnais plaučiais, įkvėptais gyvenimui, mylinčiais ir laimingais. Deja, daugelis iš mūsų esame išmokę slopinti savo jausmus ir autentiškas reakcijas. Jausmų reiškimo būdus dažnai atsinešame iš vaikystės, kai aplinka, kurioje augome, palaikė arba atstūmė mūsų natūralias emocines išraiškas. Dėl to išmokome tam tikrų reakcijų, elgesio modelių, kurie suaugusiame amžiuje nebūtinai yra palankūs. Anaiptol – yra žalingi, slopinantys mūsų autentiškumą, tikrojo savęs pažinimą.

Skaityti daugiau ...

Depresijos šešėlis, kuris virto juodu šunimi

Būna, kad ir laimingas, atrodo, viską turintis žmogus, jaučia už nugaros jį sekantį šešėlį. Bet juk mes visi turime šešėlį – sakys ne vienas. Taip, turime visi, bet šešėliai skiriasi. Tas, kuris sekė Jovarą, buvo ne saulės suformuotas. Šis atsirado slapta, klastingai, bet iš kur – nežinia.

Skaityti daugiau ...

Vienatvė ir atskirtis nuo bendruomenės – tiesus kelias depresijos link. Kodėl?

Žmogui reikia žmonių. Tai įrašyta mūsų genuose ir mūsų prigimtyje. Daugiau niekas nepasižymi tokiu aukštu bendradarbiavimo lygmeniu kaip žmonės. Mes net ir nemąstydami įsitraukiame į grupės veiklas, gebame susiorganizuoti ir atitinkamai reaguoti į pasikeitusias situacijas. Bet kurios nelaimės akivaizdoje – galime prisiminti kad ir bet kurį iš Europoje vykusių teroro aktų – žmonės beatodairiškai skuba vieni kitiems padėti, neklausdami, kokios rasės ar religijos jų gelbėjamas žmogus. Individualūs skirtumai masinės nelaimės akivaizdoje praranda prasmę.

Skaityti daugiau ...
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą