Kokį poveikį mums daro prasta miego kokybė?

Dažnai nutinka taip, kad nustumiame miegą į paskutinę vietą, nes juk tiek daug galima nuveikti naktį: ruoštis atsiskaitymams, daryti rašto darbus, kurti ateities planus, apmąstyti laukiamus projektus, pažiūrėti filmą ar serialą, pasėdėti Facebook‘e, pažiūrėti video Youtub‘e, padiskutuoti su draugais, rašyti knygą ir t.t.. Gi taip smagu, visas pasaulis nurimęs, niekas netrukdo, o įkvėpimas begalinis. Naktis pačių geriausių minčių metas! Tačiau, kiek šis malonumas kainuoja, kai juo piktnaudžiaujama?

Skaityti daugiau ...

Nekaltinkite gyvenimo – didžiąja dalimi milžinišką stresą sau susikuriame patys

Kiekvienam iš mūsų pažįstama bloga nuotaika, įtampa, apatija. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikras strategijas, kaip su tuo susitvarkyti. Ir vis tik vieni žmonės net ir užgulti sunkiausių rūpesčių geba išlaikyti blaivų mąstymą ir rasti sprendimus, kai tuo tarpu kiti pasiduoda neigiamiems išgyvenimams, kurie vėliau veda prie psichologinių ar fizinių sutrikimų. Pasirodo, tai ne užgriuvusių bėdų skaičius lemia tokius skirtumus. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip mus paveiks stresas yra mūsų pačių reakcijos į neigiamus išgyvenimus.

Skaityti daugiau ...

Baimės ir fobijos: kas tai ir kaip su tuo kovoti?

Kodėl mes bijome?

Baimė - tai natūrali mūsų reakcija į suvokiamą grėsmę ar stresorių. Analizuojant baimės suvokimą evoliucine prasme, tai yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip apsaugoti. Kuomet mus apima baimė, mes galime pasrinkti reakciją į ją: ar jaučiama baimė mus sustingdys ir sunaikins, ar tai iš ties mus aktyvins, skatins kovoti ir tokiu būdu sustiprins. Vis tik, sakoma, kas mūsų nenužudo - padaro stipresniais. Tačiau sunku paneigti savo išgyvenamas emocijas, kuomet turime tam tikras specifines baimes, kurių net ir didžiausi proto ištekliai bei saviįtaiga nenumalšina.Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos (nekontroliuojamas ir liguistas baimės jausmas) vargina maždaug nuo 10% iki 13% gyventojų.

Skaityti daugiau ...

Efektyvūs būdai, kaip sugriauti pasitikėjimą savimi!

Tapti nepasitikinčiu savimi yra procesas, tad tam, kad tai pasiektum, turi išsikelti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Svarbu žemiau pateiktus veiksmus atlikti kasdien, geriausia būtų po kelis kartus. Prisimink, kad tam, jog taptum kažkurios srities profesionalu, turi praleisti valandų valandas treniruodamasis. Kuo ilgiau ir nuosekliau užsiimsi pateiktais žingsniais, tuo greičiau išsiugdysi nepasitikėjimą savimi. Tad nedelskime ir imkimės darbo!

Skaityti daugiau ...

Suvalgyti liūdesį: Emocinis valgymas

Nors valgymo sutrikimus, kai drastiškai badaujama, vemiama, atsisakoma maisto, jis slepiamas ar išmetamas ir t. t., gali sukelti taip pat žiniasklaidos keliamas spaudimas dėl išvaizdos (daugiau apie žiniasklaidos įtaką išvaizdos vertinimui ČIA), tačiau kartais juos sukelia įvairūs išgyvenimai, tokie kaip liūdna nuotaika, stresas, nerimas, nesaugumo ar kontrolės praradimo jausmai, taip pat įvairios baimės. Tokiais atvejais maistas valgomas dideliais kiekiais, nors vėliau tai būna palydėta įvairiausių slogių jausmų (o kartais ir siekio „išvalyti“ organizmą vemiant). Tokiu būdu susikuriamas paradoksas – „valgau, kad jausčiausi geriau, tačiau po to taip nesijaučiu“.  Žinoma, emocinį valgymą gali lydėti ir pozityvios emocijos, tačiau dabar – ne apie tai. Kodėl ir kaip to išvengti?

Skaityti daugiau ...

Kaip pasirinkti profesiją? Profesijos pasirinkimo žingsniai pagal FIT4

Profesijos pasirinkimas nėra vienkartinė užduotis. Tai greičiau procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Jau ne vienerius metus konsultuoju vaikus ir jų tėvus profesijos pasirinkimo, pašaukimo atradimo ir kitais su karjera susijusiais klausimais. Šio darbo patirtis kartu su FITIN komanda padėjo sukurti karjeros pasirinkimo žingsnių modelį FIT4 („Rask savo kelią“).

Skaityti daugiau ...

Kaip Jonas susirgo pačia populiariausia liga

26 metų Jonas nuo pat mažens nuolatos girdėdavo tokius žodžius, kaip „Tik daug ir sunkiai dirbdamas gausi tai, ko nori“. Ir daugeliu atvejų ši frazė jam atrodė tvirta, kaip akmuo, patikrinta gyvenimiškos patirties ir greičiausiai net pasižyminti statistiškai reikšminga koreliacija. Tačiau baimėms ir kitiems nelaimingiems pasiekimams šitai negaliojo. Šitie gyvenime pasirodė, nepriklausomai nuo to, sunkiai dirbo ar ne, norėjo jis to, ar ne. Apie tai ir bus šis papasakojimas - kaip Jonas apsinuodijo informacija.

Skaityti daugiau ...

7 būdai, kaip susitvarkyti su šventinio periodo stresu

„Stresas nėra tai, kas mums nutinka. Stresas yra mūsų reakcija, kurią mes galime keisti“ (Maureen Killoran)

Daugeliui žmonių šventinis Kalėdų bei Naujųjų metų periodas asocijuojasi su šiltais prisiminimais, linksmybėmis, maloniomis akimirkomis su šeima bei skaniais patiekalais. Paradoksalu, tačiau vis tik artėjant šventėms kai kurie iš mūsų gali kartu jausti ir vidinį jaudulį, nerimą ar netgi paniką. Stresas šiuo atveu gali kilti dėl skubėjimo bei sunkumų planuojant šventes, kai stengiamės pradžiuginti savo artimuosius ir sukurti jaukią šventinę namų aplinką, kas skatina daugiau nerimauti ir finansiškai išlaidauti. O kur dar nuolatinis skubėjimas ir geriausių dovanų artimiesiems ieškojimas prekybos centruose paskutinėmis savaitėmis ar dienomis prieš šventes...

Skaityti daugiau ...

Kaip nepasimesti šventinio laikotarpio chaose ir atrasti vidinį pasaulį?

Beprasidedantis gruodis – daug įvairių jausmų ir emocijų keliantis mėnuo. Vieniems tai prasidėjęs Advento laikotarpis, pamažu artėjanti laukiamiausia metų šventė, kurios metu susirenka artimieji ir dalinasi savo istorijomis, pasakojimais, o visas tas bendravimas ir laikas šeimoje tampa toks magiškas; kitiems tai metas, kuomet nuo pat pirmųjų kalendorinės žiemos dienų įsisukama į šventinės nuotaikos verpetą, kur tenka sukti galvą, ką gi šiemet padovanoti artimiesiems, ką čia reikės gaminti per šventes ir pan.

Argi tai ne savotiškai nuostabu? Jog visi esame tokie skirtingi ir autentiški, įvairūs ir įdomūs. Nors ir šitaip parodantis mūsų unikalumą ir keliantis skirtingą vidinę sumaištį, gruodis „paliečia“ visus. Kaip nepasimesti tame šventiniame sūkuryje?

Skaityti daugiau ...

3 manipuliacijos būdai, kurie greičiausiai naudojami ir su Jumis

Protiniais ginklais žmonės naudojasi visur – rinkodaroje ir pardavimuose, politikoje ir mūsų asmeniniuose gyvenimuose. Pasitelkdami klaidingą argumentaciją jie įperša mums įsitikinimą, jog privalome galvoti taip, o ne kitaip. Tačiau ar galėtume paneigti, jog niekada nedarome to paties? Kažin. Kaip atpažinti manipuliavimą bei kaip elgtis, kai jumis manipuliuojama?

Skaityti daugiau ...

Vaikų patiriama depresija: priežastys ir simptomai

Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką, mintis, miego kokybę, valgymo įpročius,  turi įtakos tam, kaip asmuo apie save galvoja, kaip elgiasi. Depresiją nuo liūdesio padeda atskirti tai, jog depresija trukdo normaliam vaiko funkcionavimui. Vaikų depresijai dažniausiai įtakos turi ne vienas konkretus faktorius, bet kelių (biologinių, psichologinių, aplinkos) faktorių derinys.

Skaityti daugiau ...

Fizinis aktyvumas ir laimė - ar tai tikrai susiję?

Ar fizinis aktyvumas didina laimės jausmą?

Anot anglų filosofo ir pedagogo D. Locko, „Sveika siela sveikame kūne - štai trumpas, bet pilnas laimės būsenos šiame pasaulyje aprašymas.“ Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog žmogus būna laimingas, kuomet jo psichologinis bei vidinis pasaulis (gr. psyche „siela“) egzistuoja sveikame kūne. Pagal graikų filosofą Aristotelį, kūnas yra įrankis sielai ugdyti. Šiuo atveju, kyla natūralus klausimas, ar fizinis aktyvumas bei sportas didina laimės jausmą?

Skaityti daugiau ...

Kaip tyliems intravertams išgyventi ekstravertiškose mokyklose?

Neretai mūsų bendruomenėje yra kalbama apie ekstravertiškumo, kaip asmens savybės, pranašumą prieš intravertiškumą. Nuo mokyklos laikų vaikai, kurie aktyviai veržiasi į dėmesio centrą, pirmi kelia ranką klasėje ir lengvai dirba grupėse, yra aukštai vertinami ir laikomi laimės kūdikiais, kuriems gyvenimas bus ypač šviesus. Tačiau kita asmenų grupė – intravertai – yra dažnai pamirštami. Mokiniai, kuriems daug labiau prie širdies tylus ir individualus darbas, kurie nenori būti pakviesti prie lentos be perspėjimo. Šiems jaunuoliams mokykla tampa streso šaltiniu, kuriame ištisą dieną yra skatinama dirbti grupėse, žaisti komandinius žaidimus ir leisti laiką su šimtais bendraamžių. Tad pakalbėkime būtent apie mokinius, kuriems daug maloniau vakarą praleisti su knyga, negu vakarėlyje. Kaip jiems išgyventi mokyklą be didelio streso ir suspindėti prieš jau švytinčius ekstravertus?

Skaityti daugiau ...

Santykių ateitis: kaip ilgai jūs liksite pora?

Jokia romantinė draugystė nėra, negali ir neturėtų būti tobula. Smulkūs nesutarimai gali vykti nors ir kasdien, tačiau jie toli gražu nereiškia, jog tokia draugystė pasmerkta žlugti. Ir atvirkščiai – išdidūs, jog „niekada“ nėra susipykę, partneriai gali net nenujausti, kaip greitai jie artėja prie idealizuojamų santykių pabaigos, mat vienam iš jų baigsis kantrybė. Tad šį kartą pateikiame keturis svarbius klausimus, kurie leidžia įvertinti, kiek tvari jūsų draugystė.

Skaityti daugiau ...

Draugystė: Net ir saldainių popierėliai kartais jaučiasi vieniši

„Aplink mane tiek daug kitų, tačiau aš vienas čia esu...“

Atsidarius bet kurią socialinių tinklų platformą į akis pirmiausia krenta plačios šypsenos, ryškios nuotraukos ir begalinis džiaugimasis vienas kitu, nors tai ir neįvardinama žodžiais. Atrodo, kad žmonių, kurie geba būti kartu, megzti vienokius ar kitokius santykius – visa gausybė, tačiau tau širdyje pučia tuštumos ir vienišumo vėjai, o judesius kausto vidinis skausmas? Ir tai – daugeliui pažįstamas jausmas!

Skaityti daugiau ...

Mintys materializuojasi: kaip mąstyti pozityviau?

Gyvenime būna visokių dienų: ir nuostabių, priverčiančių šokinėti iš džiaugsmo, ir kupinų sunkumų, iššūkių, kurie itin sekina. Įprastai sėkmingomis dienomis mes būname pakilios nuotaikos ir jaučiamės gerai, tačiau susidūrus su iššūkiais reakcijų skirtumai būna ryškesni: vieną asmenį sunkumai tik dar labiau motyvuoja, o kitas, vos iškilus menkiausiai kliūčiai, puola į neviltį ir keiksnoja viską iš eilės. Kita vertus, galime matyti daug iškilių ir sėkmingų žmonių, kurie į pasaulį žvelgia itin pozityviai, nepriklausomai nuo to, ar jų gyvenime ryškiai šviečia saulė, ar siaučia didžiausia audra ir uraganas.

Skaityti daugiau ...

Tėvai ir vaikai: kaip bendrauti su vaikais?

Vienas iš opiausių tėvams iškylančių klausimų - kaip susikalbėti su savo vaiku? Nors atrodo, kad visada kalbame naudodami tą pačią kalbą, ilgainiui, tai vis tiek nepadeda išvengti nesusikalbėjimų. Svarbu ne tik tai, kas sakoma, tačiau ir kaip tai yra pasakoma. Taip pat svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, į tai, kas būdinga tokio amžiaus vaikams bei kaip, priklausomai nuo to, reikėtų kalbėtis su vaiku.

Skaityti daugiau ...

Distimija – kai depresija slepiasi funkcionalumo šešėlyje

Turbūt dauguma mūsų, išgirdę žodį „depresija“, mintyse įsivaizduoja nepaprastai liūdną ir prislėgtą asmenį, kuris visą dieną neišlipa iš lovos ir save izoliuoja nuo draugų ir šeimos. Tai yra stereotipinis ir, iš tiesų, neretai pasitaikantis sunkios depresijos veidas. Žmonės retai pagalvoja, kad ir sėkmingieji, iš pažiūros viską turintieji gali sirgti šia liga. Tačiau depresija turi daug veidų ir daug vardų, o vienas jų – „distimija“.

Skaityti daugiau ...

10 rimtų frazių, kurias vartoti reikėtų atsargiau

Kai kurie posakiai mūsų kalboje įsišakniję taip giliai, kad švaistomės jais net nesusimąstydami – o reikėtų. Mat tai, kas mums atrodo nereikšminga, situaciją užglaistanti ar pokalbį pratęsianti frazė, kitiems gali suteikti įspūdį, neretai klaidingą, apie mūsų asmenybę ar požiūrį. Edukacinės psichologijos ekspertas Marty Nemko išskiria šias frazes, kurių vartojimą kiekvienam iš mūsų vertėtų peržiūrėti ir nuspręsti, ar jas sakome vietoje ir laiku.

Skaityti daugiau ...

Kaip aktyvus klausymasis padeda kurti artimesnius tarpusavio santykius?

Gebėjimas įsiklausyti į žmogaus reiškiamas mintis, įsijausti į jo pasakojimą, pabūti jo vietoje, išgyventi įvykius kalbančiojo akimis yra tai, ko mes tikimės iš kitų, kai kalbame apie save, apie savo reikšmingus gyvenimo įvykius, jausmus ar problemas. Juk labai yra smagu, kai jautiesi suprastas. Atrodo, jog kartais net nereikia jokio patarimo ar išmintingų žodžių, tiesiog norisi būti suprastam, išklausytam, priimtam toks koks esi su visais rūpesčiais ir baimėmis. Psichologas Carl Rogers yra pasakęs, kad aktyvus ar gilus klausymas yra kiekvieno sveiko santykio pagrindas. Tai taip pat yra vienas veiksmingiausių būdų asmenybei augti ir keistis.

Skaityti daugiau ...

Kaip būti savo pačių emocijų „architektu“?

Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Mokslinėje literatūroje vis dažniau kalbama apie tai, jog emocijoms įtakos turi mūsų pačių valia.

Skaityti daugiau ...

Mokyklinio amžiaus vaikų stresas: požymiai, priežastys ir kaip išvengti

Mokyklinio amžiaus vaikai nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis. Vaikai dar nėra tiek kognityviškai ir emociškai subrendę kaip suaugusieji, tačiau nepaisant to retas gauna žinių apie tai, kaip galima susitvarkyti su jaučiamu stresu. Moksliniuose darbuose teigiama, jog vaikystėje patirtas stresas siejasi su rizikingu elgesiu ir sveikatos problemomis jau suaugusiame amžiuje. Šiuo atveju rizikingas elgesys apima tokias kategorijas: fizinė (nelaimingi atsitikimai, patyčios), biologinė (alkoholio vartojimas, rūkymas, nepakankamas maistinių medžiagų gavimas), psichologinė (emocinė prievarta, skyrybos), socio-ekonominė (diskriminacija). Amerikos šeimos gydytojai pateikia, jog 75-90 proc. pacientų apsilankymų yra susiję ar yra patiriami dėl jaučiamo streso. Taip yra todėl, kad stresas gali pasireikšti ir fiziškai. Daugiausiai analizuoti yra galvos skausmai ir fizinis skausmas. Čia svarbu tai, jog vaikai skausmą suvokią ir išgyveną stipriau, nei jų tėvai.

Skaityti daugiau ...

Depresija: patarimai, padėsiantys išvengti depresijos

Depresija nėra vienas iš tų reiškinių, į kurio priežastį gali besti pirštu ir pareikšti: „Štai kas ją sukelia“. Atvirkščiai – iki šiol nėra bendro sutarimo, kur slypi jos šaknys. Mokslininkai ir tyrėjai sutinka, kad tai – kompleksinis sutrikimas, apjungiantis bio-socio-psicho modelį (tai reiškia, jog depresijos išsivystymui turi reikšmės, tiek biologiniai, tiek socialiniai ir asmeniniai faktoriai).Vis dėlto tai nereiškia, jog negalima pateikti jokių rekomendacijų, kaip depresijos išvengti. Taip, jos vengti galima ir būtina.

Skaityti daugiau ...