Pogimdyvinės depresijos poveikis naujagimiui. Kaip padėti vaikui, kai mama „toli“

Kai kalbama apie pogimdyvinę depresiją, dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas mamoms: įvairiuose straipsniuose ir moksliniuose šaltiniuose nagrinėjamos pogimdyvinės depresijos priežastys, simptomai ir pagalbos būdai, skirti sergančioms moterims. Visgi neretai užmirštama, jog pogimdyvinė depresija paliečia visą šeimą, t.y., be mamos kenčia taip pat ir  vaikas bei sutuoktinis, o gal ir tolimesni šeimos nariai (seneliai).

Skaityti daugiau ...

Gyvenimas su trauma

Koks lengvas paukščio skrydis...Tikriausiai panašiai skrenda mūsų sielos, kada yra įkvėptos, džiugios, kupinos palaimos, kada jomis yra tinkamai pasirūpinta... O kas nutinka tuo atveju, kai siela nebegali skristi, kai didžiąją gyvenimo dalį  ji stengiasi, bet negali išskleisti sparnų? Šioje vietoje didesnį dėmesį skirsime autentiškumo ir prieraišumo stokai, iš kur ir kyla trauma.

Skaityti daugiau ...

(Ne)saugus prieraišumas - kas už to slypi?

Žmogus – socialinė būtybė, ieškanti paramos, supratimo ir siekianti priklausyti bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Priklausymas bendruomenei kaip ir prieraišumas yra vieni svarbiausių žmogaus poreikių, užtikrinantys žmogaus išlikimą bei gyvenimo kokybę. Dar besiformuojanti nauja gyvybė turi išreikštą stiprų prieraišumo poreikį, kuris išlieka viso gyvenimo metu. Tikriausiai nuo to, kokią ankstyvojo prieraišumo patirtį turėjo asmuo, priklauso ir tolesnių jo santykių kokybė, eiga ir net psichinė sveikata.  

Skaityti daugiau ...

Bipolinis sutrikimas: Kas tai ir kaip gydyti?

Pradėkime šį straipsnį nuo poros tiesų. Pirma, žmonės patiria emocijas – liūdesį, džiaugsmą, pyktį ir dar begalę kitų. Antra, šios emocijos nėra pastovios, jos kinta kiekvieną dieną ir yra priklausomos nuo įvairiausių faktorių (oras, sveikata, stresas, aplinka, t.t.). Visos emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau maždaug 2% populiacijos pasižymi tuo, kad kaita tarp vadinamųjų pozityvių ir negatyvių emocijų yra daug ekstremalesnė ir dažnai nepriklausoma nuo to, ar šiandien šviečia saulė, ar už biologijos egzaminą gavai dvejetą.

Skaityti daugiau ...

Ką daryti, kai nenori jausti to, ką jauti?

 Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai jaučiame plačiausią spektrą jausmų ir emocijų. Tačiau ar gebame įsisavinti savo emocijas? Derėtų! Būtent leidimas sau jausti padaro mus gyvais, kvėpuojančiais pilnais plaučiais, įkvėptais gyvenimui, mylinčiais ir laimingais. Deja, daugelis iš mūsų esame išmokę slopinti savo jausmus ir autentiškas reakcijas. Jausmų reiškimo būdus dažnai atsinešame iš vaikystės, kai aplinka, kurioje augome, palaikė arba atstūmė mūsų natūralias emocines išraiškas. Dėl to išmokome tam tikrų reakcijų, elgesio modelių, kurie suaugusiame amžiuje nebūtinai yra palankūs. Anaiptol – yra žalingi, slopinantys mūsų autentiškumą, tikrojo savęs pažinimą.

Skaityti daugiau ...

Vienatvė ir atskirtis nuo bendruomenės – tiesus kelias depresijos link. Kodėl?

Žmogui reikia žmonių. Tai įrašyta mūsų genuose ir mūsų prigimtyje. Daugiau niekas nepasižymi tokiu aukštu bendradarbiavimo lygmeniu kaip žmonės. Mes net ir nemąstydami įsitraukiame į grupės veiklas, gebame susiorganizuoti ir atitinkamai reaguoti į pasikeitusias situacijas. Bet kurios nelaimės akivaizdoje – galime prisiminti kad ir bet kurį iš Europoje vykusių teroro aktų – žmonės beatodairiškai skuba vieni kitiems padėti, neklausdami, kokios rasės ar religijos jų gelbėjamas žmogus. Individualūs skirtumai masinės nelaimės akivaizdoje praranda prasmę.

Skaityti daugiau ...

Neigiamos mintys neduoda ramybės: kaip su jomis susidraugauti?

Dažnai galime susidurti su posakiu „Mūsų gyvenimą sudaro 90% tai, kas mus ištinka, kitaip tariant, įvykiai ir 10% tai, kaip į tai reaguojame“. Tačiau neretai ne pats įvykis ar atsitikimas veikia mūsų gyvenimą, bet jo interpretacija arba tai, kaip mus tai paveikia ir kokius jausmus bei emocijas sukelia. Iš tiesų, mūsų mintys mums daro didelę įtaką gyvenime, todėl svarbu, kad jos būtų  realistiškos ir adekvačios pačiai situacijai.

Skaityti daugiau ...

Efektyvūs būdai, kaip sugriauti pasitikėjimą savimi!

Tapti nepasitikinčiu savimi yra procesas, tad tam, kad tai pasiektum, turi išsikelti tikslą ir nuosekliai jo siekti. Svarbu žemiau pateiktus veiksmus atlikti kasdien, geriausia būtų po kelis kartus. Prisimink, kad tam, jog taptum kažkurios srities profesionalu, turi praleisti valandų valandas treniruodamasis. Kuo ilgiau ir nuosekliau užsiimsi pateiktais žingsniais, tuo greičiau išsiugdysi nepasitikėjimą savimi. Tad nedelskime ir imkimės darbo!

Skaityti daugiau ...

Suvalgyti liūdesį: Emocinis valgymas

Nors valgymo sutrikimus, kai drastiškai badaujama, vemiama, atsisakoma maisto, jis slepiamas ar išmetamas ir t. t., gali sukelti taip pat žiniasklaidos keliamas spaudimas dėl išvaizdos (daugiau apie žiniasklaidos įtaką išvaizdos vertinimui ČIA), tačiau kartais juos sukelia įvairūs išgyvenimai, tokie kaip liūdna nuotaika, stresas, nerimas, nesaugumo ar kontrolės praradimo jausmai, taip pat įvairios baimės. Tokiais atvejais maistas valgomas dideliais kiekiais, nors vėliau tai būna palydėta įvairiausių slogių jausmų (o kartais ir siekio „išvalyti“ organizmą vemiant). Tokiu būdu susikuriamas paradoksas – „valgau, kad jausčiausi geriau, tačiau po to taip nesijaučiu“.  Žinoma, emocinį valgymą gali lydėti ir pozityvios emocijos, tačiau dabar – ne apie tai. Kodėl ir kaip to išvengti?

Skaityti daugiau ...

Vaikų patiriama depresija: priežastys ir simptomai

Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką, mintis, miego kokybę, valgymo įpročius,  turi įtakos tam, kaip asmuo apie save galvoja, kaip elgiasi. Depresiją nuo liūdesio padeda atskirti tai, jog depresija trukdo normaliam vaiko funkcionavimui. Vaikų depresijai dažniausiai įtakos turi ne vienas konkretus faktorius, bet kelių (biologinių, psichologinių, aplinkos) faktorių derinys.

Skaityti daugiau ...

Draugystė: Net ir saldainių popierėliai kartais jaučiasi vieniši

„Aplink mane tiek daug kitų, tačiau aš vienas čia esu...“

Atsidarius bet kurią socialinių tinklų platformą į akis pirmiausia krenta plačios šypsenos, ryškios nuotraukos ir begalinis džiaugimasis vienas kitu, nors tai ir neįvardinama žodžiais. Atrodo, kad žmonių, kurie geba būti kartu, megzti vienokius ar kitokius santykius – visa gausybė, tačiau tau širdyje pučia tuštumos ir vienišumo vėjai, o judesius kausto vidinis skausmas? Ir tai – daugeliui pažįstamas jausmas!

Skaityti daugiau ...

Distimija – kai depresija slepiasi funkcionalumo šešėlyje

Turbūt dauguma mūsų, išgirdę žodį „depresija“, mintyse įsivaizduoja nepaprastai liūdną ir prislėgtą asmenį, kuris visą dieną neišlipa iš lovos ir save izoliuoja nuo draugų ir šeimos. Tai yra stereotipinis ir, iš tiesų, neretai pasitaikantis sunkios depresijos veidas. Žmonės retai pagalvoja, kad ir sėkmingieji, iš pažiūros viską turintieji gali sirgti šia liga. Tačiau depresija turi daug veidų ir daug vardų, o vienas jų – „distimija“.

Skaityti daugiau ...

Depresija: patarimai, padėsiantys išvengti depresijos

Depresija nėra vienas iš tų reiškinių, į kurio priežastį gali besti pirštu ir pareikšti: „Štai kas ją sukelia“. Atvirkščiai – iki šiol nėra bendro sutarimo, kur slypi jos šaknys. Mokslininkai ir tyrėjai sutinka, kad tai – kompleksinis sutrikimas, apjungiantis bio-socio-psicho modelį (tai reiškia, jog depresijos išsivystymui turi reikšmės, tiek biologiniai, tiek socialiniai ir asmeniniai faktoriai).Vis dėlto tai nereiškia, jog negalima pateikti jokių rekomendacijų, kaip depresijos išvengti. Taip, jos vengti galima ir būtina.

Skaityti daugiau ...

Depresija: kas tai, depresijos priežastys ir... kas iš to?

„Man depresija!“ – atsiduso ji papurtydama plaukus ir papūsdama lūpas...

Tikriausiai beveik kiekvienas bent kartą gyvenime yra ištaręs, kad jam „depresija“, nes nuotaika buvo slogi, nemaloni arba paprasčiausiai neapsakoma. Tačiau, kai kurie iš mūsų tardami „depresija“ jaučia vidinį jaudulį, kuris kyla dėl baimės, jog šis psichikos sutrikimas yra tai, kas ir kamuoja kiekvieną dieną, gyvenant vis greitėjančiu pasaulio tempu. O kai kurie iš mūsų „depresija“ supranta kaip tam tikrą „sunkumą“, kurį reikia spręsti... O galbūt šį žodį išgirdo apsilankius pas psichiatrą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Taigi...

Skaityti daugiau ...

Iš tamsos į šviesą: kaip padėti sau, kai susiduriama su emocine krize? I dalis

Kiekvieną kartą, kai po tamsiausios nakties, ateina šviesi diena, galime suprasti, jog pasaulyje egzistuoja natūralus gyvenimo ritmas – keičiasi metų laikai, bėga dienos. Mes, žmonės, esame šios gyvenimo kaitos dalis ir gyvename pagal tam tikrus gamtos dėsnius. Tokia yra darna, pusiausvyra ir harmonija ne tik pasaulyje, bet ir kiekvieno iš mūsų gyvenimuose.

Tačiau gyvenime būna iš ties sunkių momentų, kuomet mūsų pusiausvyra sutrinka ir norėdami grąžinti savo sielos ramybę, mums reikia praeiti ilgą vidinės kovos bei atgijimo kelią. Tuo metu jaučiamės tarytum „užstrigę“ vienoje vietoje: mums atrodo, jog niekas nesiseka, jaučiamės nesaugiai, bijome savęs, ar pritrūksta iniciatyvos pakeisti savo gyvenimus ir susigrąžinti vidinę ramybę. Šioje I–ojoje dalyje kalbėsime apie emocinę krizę, jos požymius ir kaip pirmiausia padėti sau pačiam. II–oji straipsnio dalis bus orientuota į tolimesnius ateities pokyčius, išgyvenus krizę.

Skaityti daugiau ...