Ką verta žinoti apie psichologinį ir emocinį smurtą?

Psichologinis ir emocinis smurtas Psichologinis ir emocinis smurtas

Dažnai galime išgirsti apie fizinį, seksualinį smurtą ir tik retesniais atvejais apie psichologinį bei emocinį smurtą. Todėl šiame straipsnyje bus kalbama apie minėtąsias, kiek rečiau sutinkamas, tačiau labai aktualias smurto formas bei apžvelgsime, kokiomis savybėmis pasižymi smurtą patiriantis asmuo.

Psichologinis ir emocinis smurtas laikomi vienomis dažniausių smurto formų, kurias sunkiausia atpažinti ir dažniausiai galima sutikti namų aplinkoje. Toks smurtas dažniausiai gali pasireikšti nuolatiniu žodiniu žeminimu, ignoravimu, įvairiais draudimais bendrauti su artimaisiais ar pažįstamais asmenimis, draudimas užsiimti tam tikra veikla, grąsinimais. Visais minėtais aspektais siekiama išgauti paklusnumą.

Smurtą galima apibrėžti taip – tai veiksmas, kai vienas asmuo naudoja fizinę, psichologinę ar kitą, jėgą, taip pažeidžiant kito asmens gerovę. Manoma, kad smurtaujančiojo tikslas yra galimybė kontroliuoti auką ar ją išnaudoti. Nors dažniausiai yra naudojamas fizinis smurtas, tačiau su juo kartu pasireiškia ir kitos smurto formos, kaip psichologinis, emocinis, verbalinis ir t.t. Siekiant suprasti, kodėl smurtas pasireiškia, reikalinga analizuoti ne tik tai, kas yra būdinga smurtą patiriančiai aukai ar smurtautojui, bet taip pat, kas yra būdinga aplinkai, kurioje pasireiškia šis reiškinys.

Emocinis smurtas

Emocinis smurtas pasireiškia tuomet, kai asmuo naudoja žodžius ar veiksmus, kurie kitam sukelia pažeminimo, nesaugumo jausmą.

Emocinis smurtas įtraukia, tačiau neapsiriboja šiais aspektais:

  • Prasivardžiavimas;
  • Kito asmens kaltinimas dėl visų santykiuose patiriamų problemų;
  • Nekalbėjimas (ignoravimas)
  • Sąmoningas kito asmens kontaktų suvaržymas (pvz.: neleidžiama komunikuoti su kitais šeimos nariais);
  • Asmeninių daiktų sunaikinimas;
  • Pavydas;
  • Kito asmens žeminimas arba tyčiojimasis iš jo;
  • Kito asmens gąsdinimas siekiant įgyti kontrolės;
  • Grasinimas pakenkti kitiems žmonėms, jeigu asmuo nesielgs kaip jam liepiama;
  • Grasinimas palikti asmenį;
  • Grasinimas perduoti ar įskųsti asmenį valdžiai.

Psichologinis smurtas

Pasireškia tuomet, kai asmuo naudoja grasinimus ar sukelia baimės jausmą, siekiant kontroliuoti kitą asmenį.

Psichologinis smurtas įtraukia, tačiau neapsiriboja šiais aspektais:

  • Grasinimas sužaloti kitą asmenį ar to asmens artimuosius, jeigu grasintojas bus paliktas;
  • Grasinimas susižaloti;
  • Grasinimas užsiimti smurtine veikla;
  • Grasinimas palikti kitą asmenį;
  • Kito asmens sekiojimas;
  • Kito asmens nuosavybės sunaikinimas;
  • Verbalinė agresija;
  • Socialinė kito asmens izoliacija;
  • Neleidimas priimti savarankiškus sprendimus;
  • Kito asmens veiklos kontroliavimas;
  • Bendravimas su kitu asmeniu lyg su vaiku ar vergu;
  • Spaudimas: pasirašyti dokumentus, neieškoti pagalbos, išsikraustyti, duoti pinigų, daryti tai, ko asmuo nenori daryti.

Kaip galima pastebėti, psichologinis ir emocinis smurtas yra ganėtinai panašūs ir kai kuriais aspektais persidengia. Todėl, neretai šios smurto formos įvairiuose tekstuose pateikiamos kaip „psichologinis/emocinis smurtas“.

Aukos psichologinis portretas:

– žema savigarba, savęs vertinimas priklauso nuo partnerio;

– emocinių sutrikimų simptomai (pvz.: depresiška nuotaika, įtampa, nerimas);

– savęs kaltinimas ir atsakomybės už patiriamą smurtą prisiėmimas;

– baimės, pykčio jausmų neigimas;

–  tikėjimas, kad smurtas baigsis;

– galimos polinkis į priklausomybes;

Mokslininkų teigimu, smurto auka dažniausiai pasižymi tokiomis savybėmis, kurios smurtautojui palengvina pradėti ir tęsti smurto veiksmą. Žemas savęs vertinimas, siekis prisiimti kaltę dėl patiriamo smurto, tų veiksmų pateisinimas bei turima sudėtinga finansinė padėtis, sudaro tinkamas sąlygas būti priklausomam nuo smurtautojo. Dažniausiai smurtą patiriantys asmenys, siekdami sumažinti jaučiamą fizinį, psichologinį ar emocinį skausmą, pasirenka save gydyti alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis priemonėmis.

 

Literatūros sąrašas

  1. Dirsienės N., Ušackienės K., Mainelytės I., Kriugždaitės R. (2007). Metodinės rekomendacijos skirtos prieglobstį smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojams ir savanoriams. Kaunas.
  2. Grygorczyk A., Dzirzanowski K., Kiluk T. (2009). Psychological mechanisms found in a victim–violenceperpetrator relation. Psychiatria, 6(2), 61–65.
  1. Oleškevič, D. (2011). Smurtas, smurto sąvokos analizė. Psichologijos namai.
  2. Violence Prevention Initiative. Defining Violence and Abuse