Kaip aktyvus klausymasis padeda kurti artimesnius tarpusavio santykius?
Atidus klausymasis
Gebėjimas įsiklausyti į žmogaus reiškiamas mintis, įsijausti į jo pasakojimą, pabūti jo vietoje, išgyventi įvykius kalbančiojo akimis yra tai, ko mes tikimės iš kitų, kai kalbame apie save, apie savo reikšmingus gyvenimo įvykius, jausmus ar problemas. Juk labai yra smagu, kai jautiesi suprastas. Atrodo, jog kartais net nereikia jokio patarimo ar išmintingų žodžių, tiesiog norisi būti suprastam, išklausytam, priimtam toks koks esi su visais rūpesčiais ir baimėmis. Psichologas Carl Rogers yra pasakęs, kad aktyvus ar gilus klausymas yra kiekvieno sveiko santykio pagrindas. Tai taip pat yra vienas veiksmingiausių būdų asmenybei augti ir keistis.
Bendraudami vieni su kitais prisiimame tam tikrą vaidmenį – klausytojo arba kalbėtojo. Šie vaidmenys kinta labai dažnai priklausomai nuo kalbėjimo temos, jos aktualumo, įsitraukimo į pokalbį ir kitų faktorių. Tačiau ar tas, kuris klausosi, iš tikrųjų klausosi? Daugelis žmonių mano, kad yra geri klausytojai, tačiau ar iš tikrųjų tokie esame?
Kas yra įsiklausymas iš tikrųjų?
Dažnai gebėjimas įsiklausyti painiojamas su tiesiog klausymusi ar girdėjimu tai, ką sako kitas, tačiau retai susimąstome, kas iš tikrųjų yra įsiklausymas bei kokią reikšmę jis suteikia tarpusavio santykiams. Įdėmaus klausymosi tikslas yra atidžiai rinkti informaciją apie pašnekovą, stengtis suprasti jo asmenines žodžių ar įvykių reikšmes, jo susiklosčiusią situaciją ir mėgautis šiuo artimu santykiu. Aktyvus klausymasis atsiranda tuomet, kada sąmoningai priimame sprendimą išgirsti, ką kitas žmogus kalba, ir kai atsisakome vertinti, ar tai teisinga, ar ne. Svarbu be blaškymosi stengtis nukreipti žvilgsnį į kitą žmogų – į jo žodžius ir jo skleidžiamą informaciją. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės lankosi pas psichologus ar psichoterapeutus yra ta, kad jų istorijos yra išklausomos ir išgirstos. Tačiau norint būti išgirstu, riekia išmokti būti geru klausytoju. Ką reiškia būtų geru klausytoju? Ar užtenka tiesiog klausytis ir linkčioti galvą tariant žodelius „mhm“, „taip taip“, „supratau“? Gal tai kažkas daugiau?
Taip, tai vienas iš aktyvaus klausymosi priemonių, leidžiančių pašnekovui suprasti, kad jo klausomasi. Tačiau aktyvus ir gilus klausymasis nėra vien tik tai. Klinikinės psichologijos daktaras Faye Doell atskleidžia du skirtingus klausymosi tipus: „klausymasis, jog suprastum kitą žmogų“ ir „klausymasis, kad galėtum jam atsakyti“. Žmonės, kurie vadovaujasi klausymusi, kad suprastų kitą žmogų, patiria didesnį pasitenkinimą santykiais nei kiti žmonės. Tačiau labai dažnai būna, kad dauguma žmonių mano, jog klausosi tam, kad suprastų, tačiau iš tikrųjų laukia momento, kada galės atsakyti į pašnekovo mintis.
Kaip išmokti būti geru klausytoju?
Atidžiai klausydamiesi kito žmogaus mes leidžiame jam suprasti, kad rūpinamės tuo, ką jis sako. Taip pat svarbu prisiminti, kad klausymasis yra užkrečiamas. Klausydamiesi kitų padidiname tikimybę, kad ir mes būsime išgirsti. Todėl gera žinia yra ta, kad mes galime išmokti būti gerais klausytojais, tačiau tam reikia praktikuotis. Kuo daugiau praktikos, tuo geriau seksis. Psichologas Kabat – Zinn įkūręs Streso įveikimo kliniką (Stress Reduction Clinic) ir sąmoningo dėmesingumo centrą (Center for Mindfulness in Medicine) savo knygoje „Wherever You Go You Are There” pateikia būdų, kaip lavinti savo gebėjimą atidžiai klausytis:
· Stenkitės pažiūrėti į situaciją kalbančiojo akimis.
· Gilinkitės į pašnekovo žodžių, reiškinių ar įvykių prasmes. Kokią prasmę jam tai teikia?
· Kreipkite dėmesį į pašnekovo kūno kalbą.
· Ugdykite empatijos jausmą.
· Venkite vertinimų.
· Žiūrėkite į pašnekovo akis, kai jis kalba.
· Stebėkite kalbančiojo jausmus ir kaip jis tai išreiškia žodžiais.
· Stebėkite kalbėjimo toną bei jo pokyčius.
· Savais žodžiais pakartokite, tai kas buvo pasakyta (empatiškas atsakas).
· Parodykite pašnekovui, kad jo klausotės linkčiodami galva ir tardami „mhm“, „taip“ ir t.t.
Visi galime būti geresniais klausytojais nei esame dabar, tereikia neužmiršti stengtis tokiais būti ir praktikuotis!
