- Parašė Kaja Elena Brilė
Būti puikiais vaikų auklėjime galite išmokti – net jei patys vaikų neturite
Vaikų auklėjimas = besąlyginė meilė?
Jeigu reikėtų įvardinti paprastai, nemažai tėvų į klausimą, ką reiškia juo būti, atsako taip: „Tai pats sunkiausias ir labiausiai atlyginantis darbas, kokį tik galima įsivaizduoti.“ Sunkumai, regis, yra begaliniai – bet tokie patys yra ir džiaugsmai. Psichologų pora R. Sword ir P. Zimbardo prisimena, kaip vienas vyras pasakojo jiems neįsivaizdavęs, kokia gili gali būti meilė, kurią jis jautė savo žmonai. Tačiau paėmęs savo kūdikį ant rankų jis suprato, kad savo vaiką myli dar labiau. Kita mama taip stipriai pamilo savo pirmąjį vaiką, kad suabejojo, ar galės taip pat mylėti ir antrąjį. Tačiau pasirodė, jog meilės užtenka visiems.
Nemažai tėvų nuoširdžiai nustemba, kokius stiprius jausmus jie išvysto savo vaikams. Tokių, sveikų ir subalansuotų jausmų, be galo reikia mūsų vaikams. Mat kaip tik besąlygiška meilė, o ne prabanga ir daiktai, leidžia vaikui augti kaip pilnavertei ir galinčiai pasitikti gyvenimo iššūkius asmenybei.
Besąlyginė meilė = vaikų auklėjimas?
Tačiau ar visi tėvai supranta, kas yra besąlygiška meilė? Ar tai reiškia tenkinti kiekvieną vaiko užgaidą? Leisti ja būti kuo nori ir daryti, ką tik jis užsimano? Toli gražu ne. Visų pirma, reikėtų nepamiršti, jog vaikui būtina jausti ribas – jos užtikrina saugumą, net jeigu iš pradžių joms įnirtingai priešinamasi. Jūsų vaikas iš jūsų tikisi stabilumo užtikrinimo. Taigi, besąlygiška meilė visų pirma reiškia gebėjimą išklausyti vaiko norus, tačiau visuomet būti vadovaujančiu asmeniu.
Dar daugiau – besąlygiškai ką nors mylėti reiškia priimti jį tokį, koks jis yra, su visomis jo silpnybėmis, minusais ir netobulumais. Neprašyti daugiau, nei jis yra pasirengęs ar gali duoti. Tačiau ar tikrai kiekvienas iš mūsų gali pasigirti tokiais tėvais? Drįstu abejoti. Ir vis dėlto – jei patys nepatyrėte tokios meilės ir, tikėtina, iki šiol kovojate su vaikystės ar paauglystės nuoskaudomis, tai nereiškia, jog patys nesugebate mylėti besąlygiškai.
Pati didžiausia klaida – tai laikytis įsikibus praeities ir tikėti, jog nebegalite pakeisti dabarties. Tačiau yra atvirkščiai – dabartis leidžia jums keisti suvokimą apie praeitį. Dabartis leidžia jums imtis veiksmų ir sukurti šviesią ateitį savo vaikui. Jūs galite imtis šios užduoties nusprendę, jog neleisite jūsų pačių patirčiai atsigręžti prieš jūsų vaiką.
Leiskite jam būti laimingam – mokykitės mylėti besąlygiškai. Meilė, priešingai, nei įprasta manyti, visų pirma yra ne jausmas, o darbas. Taip ir jums reikia imtis pastangų, nes niekas neįvyks savaime. Domėkitės savo vaiku; kalbėkitės su jo mokytojais, pasikonsultuokite su socialine darbuotoja ar psichologe. Skaitykite literatūrą ir nors kartą sudalyvaukite seminare, skirtame tėvų santykiams su vaikais pagerinti. Mūsų svetainėje bus nuolat publikuojami straipsniai aktualiomis bendravimo temomis.
Dar daugiau: stebėkite savo vaiką. Gerbkite jį kaip asmenybę. Būtų galima duoti dar šimtus patarimų, tačiau pradžiai užtenka tik vieno – priimkite sprendimą mokytis būti tėvais. Jo reikia, mat būti tėvais yra pats sunkiausias, tačiau, kaip tikriausiai žinote, ir labiausiai atlyginantis darbas pasaulyje.
