Tu jau čia, Tu - ne vienas!

Sveiki atvykę į Tu – ne vienas! Tai socialinis projektas, kurio tikslas - padėti žmonėms psichologiniais klausimais.  

Reaguojant į vis didesnes psichologinių problemų apraiškas Lietuvoje, jauni profesionalai iš skirtingų šalių susibūrė tam, kad sukurtų internetinę erdvę,  kurioje kiekvienas rastų reikalingą psichologinę ir emocinę pagalbą. Atsižvelgiant į dažniausiai pasitaikančias psichologines problemas ir kylančius klausimus, svetainė suskirstyta į keturias kategorijas: apie depresiją, stresą, motyvaciją ir bendravimą bei santykiusVisi publikuojami straipsniai orientuoti į konkrečias problemas ir klausimus.

Jei reikia asmeninio patarimo, užsukite į PAGALBOS LINIJĄ, kurioje galite pateikti (ne)asmeninius probleminius klausimus. Psichologijos ir kitų socialinių mokslų profesionalai nemokamai padeda atsakydami į pateikiamus klausimus, o jų atsakymai viešai publikuojami. Tokiu būdu kuriame praktinių patarimų bazę, kurioje jau daugiau nei 350 psichologų atsakytų klausimų.

Nuolat stengsimės plėsti veiklos apimtį. Tikimės, kad kiekvienas Jūsų apsilankymas padės Jums pasijausti tvirčiau ir pozityviau, o svarbiausia – pajusite, jog nesate vienas!

 Nuoširdžiai, Tu - ne vienas! komanda

Tapimo tėvu krizė. Kas tai ir kaip tai pasireiškia?

Tapimas tėvu – viena didžiausių dovanų gyvenime, auginanti ir tobulinanti mūsų asmenybes, atnešanti įvairiausių iššūkių bei galimybių. Regis, galime rinktis, kaip pažvelgti į tėvystę. Ar joje matyti tik sunkumus ir neįveikiamus iššūkius...O gal džiaugtis kiekviena akimirka, praleista su savo vaiku, nepaisant kasdienių nesklandumų? Žinoma, jau pats vaiko gimimas yra didžiulis pokytis šeimos gyvenime, atnešantis įvairiausių emocijų ir jausmų...O kur dar hormonų svyravimai, darantys įtaką ne tik mamos, bet ir tėčio savijautai. Kartais tokios emocijos kaip  liūdesys, prislėgtumas ir nerimas gimus vaikui yra neišvengiamos. Tikriausiai jų ir nereikėtų vengti. Tačiau ką daryti, kai tapimas tėvu tampa emocine našta, kurią darosi sunku pakelti? Šiame straipsnyje skiriamas ypatingas dėmesys būsimiems ir/ar esamiems tėčiams.

Skaityti daugiau ...

Pogimdyvinės depresijos poveikis naujagimiui. Kaip padėti vaikui, kai mama „toli“

Kai kalbama apie pogimdyvinę depresiją, dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas mamoms: įvairiuose straipsniuose ir moksliniuose šaltiniuose nagrinėjamos pogimdyvinės depresijos priežastys, simptomai ir pagalbos būdai, skirti sergančioms moterims. Visgi neretai užmirštama, jog pogimdyvinė depresija paliečia visą šeimą, t.y., be mamos kenčia taip pat ir  vaikas bei sutuoktinis, o gal ir tolimesni šeimos nariai (seneliai).

Skaityti daugiau ...

Kad šeimoje užtektų vietos visiems

Šeima – ramybės uostas, užuovėja užklupus netikėtumams ir išbandymams, saugus prieglobstis ir atrama prireikus. Visgi remdamiesi savo, o galbūt ir kitų žmonių patirtimis galime pradėti abejoti, svarstyti ir diskutuoti, ar iš tikrųjų šeima visada yra toks ramstis, kurio reikia vaikams? Ar iš tikrųjų šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir jo poreikiai patenkinami? Ar konkurencija šeimoje - įprastas ir pateisinamas reiškinys, ar visgi tai - vaiko poreikių nepatenkinimo išraiška? O gal konkurencija mus užgrūdina ir padeda patenkinti poreikius? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Skaityti daugiau ...

Įteikti sau pažinimo dovaną: kaip galime geriau suprasti, kas vyksta mūsų vidiniame pasaulyje?

Kiekviena diena – pilna įvairiausių jausmų, iššūkių ir dirgiklių. Kartais automato režimu pragyvename ir nė nepastebime, kaip vėl pyktelėjome, vėl pradėjome save kaltinti, ir vėl nuotaika subjurusi. Kasdien yra nesuskaičiuojama galybė priežasčių, kodėl galėtume būti paniurę, kaip ir tapačiai – džiaugsmingi. Įprasta savo vidinės būsenos pojūčius ir reakcijas „nurašyti“ aplinkai ir kitiems: „Jis mane supykdė“, „Gyvenimas sunkus...“, „Ji labai ilgai vėlavo!“ – ir panašūs pasiteisinimai, dėl ko jaučiamės taip, kaip jaučiamės.

Skaityti daugiau ...

Kaip tinkamai mylėti savo vaiką?

„Vaiko siela yra tokia pat komplikuota kaip ir mūsų ir yra pilna prieštaravimų. Mokytojas, kuris, užuot vertęs, išlaisvina, kuris ne tempia, bet kelia, ne spaudžia, bet formuoja, ne liepia, bet moko, ne reikalauja, bet klausia, kartu su vaiku išgyvens daugybę įkvepiančių akimirkų ir turės daug galimybių stebėti per ašarų šydą, kovą tarp gėrio ir blogio jėgų jo širdyje ir pamatyti, kaip laimės šviesos angelas.“ Šiuos žodžius galime rasti lenkų pedagogo, gydytojo ir rašytojo Janušo Korčako knygoje „Kaip mylėti vaiką“. Kaip taikliai šis rašytojas apibūdina vaiko sielą, kuriai reikia rūpesčio, dėmesio, supratimo, išlaisvinimo, padrąsinimo, patarimo...Ir kaip pasisekė tam, kuris pasiryžo prisidėti prie vaiko sielos brandos ugdymo ir stebėti vaiko augimą bei pokyčius. Pasisekė ir vaikui, atradusiam saugų prieglobstį ir ramią buveinę augimui ir vystymuisi.

Skaityti daugiau ...

„Etikečių klijavimas“ – o kas čia blogo?

Jautruolis(ė), storulis(ė), manekenė(as), moksliukė(as), isterikas(ė), vunderkindas(ė)....Ir dar daugelis kitų kasdien sutinkamų ir išgirstamų asmens apibūdinimų iš pirmo žvilgsnio, atrodo, negali daryti jokios įtakos tam, kurį apibūdina šiais ar panašiais žodžiais. Visgi giliau pažvelgus į taip vadinamąsias „etiketes“, galima pastebėti neigiamą jų poveikį tiek pačiam žmogui, tiek tolesniam jo gyvenimui. Šiame straipsnyje ir aptarsime neigiamą klijuojamų „etikečių“ įtaką žmogaus gyvenimui.

Skaityti daugiau ...

Ar sutrikimas - organizmo adaptacija?

Savo kasdieniame gyvenime susiduriame su daugybe įvairių ligų, sutrikimų, kurie prisideda prie prastesnės gyvenimo kokybės, t.y. prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos bei socialinių ryšių, sukelia izoliaciją ir vienišumą. Nepaisant šių neigiamų padarinių, kiekviena liga/sutrikimas turi savo priežastis ir prasmę sergančiojo gyvenime.  Pasak gydytojo – psichologo G. Mate, liga/ sutrikimas, kokie jie bebūtų, veikia kaip puikus adaptacinis mechanizmas, padedantis išlikti, išgyventi. Nepaisant to, jog liga sukelia daug streso, kenkia imuninei sistemai ar skatina imuninę sistemą veikti prieš organizmą, tai yra adaptacija prie tam tikrų gyvenimo sąlygų, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Tai plačiau paanalizuosime šiame straipsnyje.

Skaityti daugiau ...

Egoizmas – modernėjančio pasaulio rykštė ar/ir mano pasirinkimas?

Šiandien vis daugiau žmonių turi polinkį save laikyti svarbiu arba svarbiausiu, siekia tik geriausių paslaugų, nori turėti gražiausią šeimą, prabangiausią automobilį, sąskaitoje daugiau pinigų negu kaimynas... Girdimos tokios frazės kaip: „ar man užteks?“, „man nesvarbu“, „man nerūpi“, „koks skirtumas, kaip jis jaučiasi“, „kad tik man būtų gerai...“ verčia susimąstyti ir paklausti savęs, ar iš tiesų esu svarbesnis už kitus? Kokią teisę turiu gauti daugiau nei kitas? Kokią įtaką rūpinimasis tik savo poreikiais daro mūsų savijautai? Kaip išmokti gyventi pastebint ir kitus? Į šiuos klausimus ir bandysime atsakyti šiame straipsnyje.

Skaityti daugiau ...

Gyvenimas su trauma

Koks lengvas paukščio skrydis...Tikriausiai panašiai skrenda mūsų sielos, kada yra įkvėptos, džiugios, kupinos palaimos, kada jomis yra tinkamai pasirūpinta... O kas nutinka tuo atveju, kai siela nebegali skristi, kai didžiąją gyvenimo dalį  ji stengiasi, bet negali išskleisti sparnų? Šioje vietoje didesnį dėmesį skirsime autentiškumo ir prieraišumo stokai, iš kur ir kyla trauma.

Skaityti daugiau ...

Kuris kontrolės lokusas dominuoja manyje?

Kas yra kontrolės lokusas?

Kontrolės lokusas apibūdina kaip asmuo yra linkęs paaiškinti įvykius. Remiantis tuo, yra išskiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai. Pavyzdžiui, ar žmogus yra linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (vidinis kontrolės lokusas), ar yra linkęs tą atsakomybę perkelti kitiems asmenims, įvykiams (išorinis kontrolės lokusas). Dominuojantis kontrolės lokusas taip pat padeda suprasti, kaip asmuo interpretuoja “likimą”: ar likimas yra skirtas ir asmuo gyvena pagal tai, kas numatyta, ar gyvenimas yra kuriamas paties asmens pasirinkimų.

Skaityti daugiau ...

(Ne)saugus prieraišumas - kas už to slypi?

Žmogus – socialinė būtybė, ieškanti paramos, supratimo ir siekianti priklausyti bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Priklausymas bendruomenei kaip ir prieraišumas yra vieni svarbiausių žmogaus poreikių, užtikrinantys žmogaus išlikimą bei gyvenimo kokybę. Dar besiformuojanti nauja gyvybė turi išreikštą stiprų prieraišumo poreikį, kuris išlieka viso gyvenimo metu. Tikriausiai nuo to, kokią ankstyvojo prieraišumo patirtį turėjo asmuo, priklauso ir tolesnių jo santykių kokybė, eiga ir net psichinė sveikata.  

Skaityti daugiau ...

Mobingas darbe: kas tai ir kaip elgtis?

Neretas klausia, o kuo mobingas skiriasi nuo patyčių? Sąvoka „patyčios” dažniau vartojama vaikų tarpusavio santykių kontekste, taip pat patyčių tarp vaikų atveju pakankamai dažnai naudojamas ir fizinis smurtas. Tuo tarpu sąvoka „mobingas” dažniau vartojama suaugusiųjų tarpusavio santykių kontekste, darbo vietos aplinkoje. Mobingo atveju smurtas naudojamas retai, suaugusieji agresija geba demonstruoti subtilesniais būdais, būdami pasyviai-agresyvūs.

Skaityti daugiau ...

Poreikiai ir jų vaidmuo mūsų gyvenime

Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame girdėję apie garsiąją A. Maslow poreikių piramidę. Ši piramidė puikiai atskleidžia poreikių hierarchiją mūsų, žmonių, gyvenime. Pabandykime ją prisiminti. Piramidės apačioje yra išsidėstę fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maitinimasis, miegas, homeostazės organizme palaikymas ir t.t. Viršuje fiziologinių poreikių rikiuojasi saugumo poreikiai. Tai saugumas, apimantis sveikatą, darbą, turtą, šeimą. Virš saugumo poreikių galime rasti meilės ir priklausymo poreikius. Tai yra draugystė, šeima, seksualinis intymumas. Po šių poreikių reiškiasi pagarbos t.y., savigarbos, pasitikėjimo savimi, pagarbos, gaunamos iš kitų poreikis. Na o aukščiausia vieta atitenka savirealizacijos poreikiui – kūrybiškumui, savo gebėjimų įprasminimui, talentų išraiškai. Galima net pasiklysti tokioje poreikių gausoje, o kur dar spėti suvokti, kuris iš poreikių yra patenkintas, o kuris ne? Visgi galime likti ramūs: mūsų organizmas – protinga sistema, žinanti ir suprantanti, ko mums labiausiai reikia. Ir jei nors vienas poreikis, pradedant nuo fiziologinių ir baigiant savirealizacijos poreikiu, nebus patenkintas, mes tikriausiai tai greitai pajusime.

Skaityti daugiau ...

Besąlyginis priėmimas – kas tai ir kodėl jo reikia?

Ar dažnai savo kasdienybėje girdime žodžius: „priimu tave tokį, koks esi“, „man tu patinki būdamas savimi“, „esi pakankamas“, „priimu tavo jausmus ir mintis, papasakok daugiau apie tai...“? Tikriausiai tai nėra dažna patirtis. Dar daugiau - daugelis iš mūsų nesame to patyrę apskritai. Taigi, kodėl taip svarbu patirti besąlyginį priėmimą? Ir kaip tokios sulaukto priėmimo iš kito žmogaus patirtys formuoja asmenybę ir ją augina, o gal net gydo?

Skaityti daugiau ...

Mokykla kompiuterio ekrane

Pandemijos pradžioje Sveikatos sistema susidūrė su paslaugų teikimo sunkumais ir personalo trūkumu. Tačiau, ne ji viena. Kiek galėdama Švietimo sistema bandė išsilaikyti ir pamokas vykdyti įprastu režimu. Buvo greitai pereita prie nuotolinio darbo pagal galimybes. Vis dėlto, antrasis karantinas kiek ryškiau atskleidė kylančią vaikų motyvacijos problemą nuotolinio mokymosi atžvilgiu. Pavyzdžių, kaip vaikai mato, reaguoja į nuotolinį mokymąsi (bei kaip sukčiauja), galima pamatyti šiuo metu populiarioje platformoje „Tik Tok“. Pavyzdžiui, vaikai filmuoja, kaip specialiai atsijungia nuo wifi ryšio, o mokytoją informuoja, kad netikėtai dingo internetas. Tai leidžia spėti, kad vaikams, kuriems mokymosi procesas buvo sunkus dar prieš pandemiją, dabartiniu laikotarpiu gali tapti tik dar opesne problema.

Skaityti daugiau ...

Nebenoriu būti valdomas savo pykčio

Pyktis – tai viena iš bazinių emocijų, laikoma natūralia reakcija į nepasitenkinimą keliantį aspektą. Neretai pyktis pasireiškia tuomet, kai reikalai klostosi ne taip, ar ne ta linkme, kuria norėtume. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar mūsų jaučiamos emocijos yra pozityvios ar negatyvios, jos yra žmogaus gyvenimo dalis ir reikia mokėti su tuo sugyventi.

Skaityti daugiau ...

Žodis, kurio nenorime minėti

Šiuo metu nepaprastai daug dėmesio skiriama psichologinėms traumoms ir jų padariniams. Stengiamasi išskirti ir pateikti trauminių įvykių pavyzdžius, simptomatiką, geriau supažindinti su procesu, kuris tuo metu vyksta smegenyse. Priklausomai nuo patirtos psichologinės traumos stiprumo ir pobūdžio, priklauso ir koks gydymas bus taikomas. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio skirsime susipažinimui su trauma ir potrauminio streso sutrikimu.

Skaityti daugiau ...

Dailininkas, kuris negali piešti (II dalis)

Istorija jau vien savo pavadinimu prasideda paradoksu. Perskaičius, iš karto iškyla klausimas: kaip tai dailininkas negali piešti? Juk jis dailininkas. Dailininkai piešia, tapo, lipdo, raižo... Tam, ką jie daro, tiesiog nėra galo. Bet ši istorija kitokia. Šios istorijos dailininkas dabar yra tokiame etape, kad piešti nebegali. Istorija parašyta remiantis tikrais faktais. Veikėjo vardas ir kai kurios detalės yra pakeistos. Pirmą dalį rasite ČIA.

Skaityti daugiau ...

Dailininkas, kuris negali piešti (I dalis)

Istorija jau vien savo pavadinimu prasideda paradoksu. Perskaičius, iš karto iškyla klausimas: kaip tai dailininkas negali piešti? Juk jis dailininkas. Dailininkai piešia, tapo, lipdo, raižo... Tam, ką jie daro, tiesiog nėra galo. Bet ši istorija kitokia. Šios istorijos dailininkas dabar yra tokiame etape, kad piešti nebegali. Istorija parašyta remiantis tikrais faktais. Veikėjo vardas ir kai kurios detalės yra pakeistos.

Skaityti daugiau ...

Audra vandens buteliukyje

Noriu būti vanduo, nes vanduo man reiškia laisvę. Laisvę būti kuo noriu, koks noriu ir kaip noriu. Galiu būti kietas kaip ledas – apsiginti, būti ledo siena. Galiu būti lietus – verkti kada jaučiu, kad reikia. Kartais noriu būti ir jūros vanduo, kuris audringą dieną yra blaškomas, nes būna – noriu išjausti, ko manyje jau yra per daug.

Skaityti daugiau ...

Kaip grožinės literatūros skaitymas lemia Jūsų vaiko raidą

Akivaizdu, jog gebėjimas skaityti ir gyvybiškai būtinas Jūsų vaikui mokantis, kadangi be skaitymo vaikai negalės suprasti vadovėlių. Jei į skaitymą žiūrima kaip į namų ruošą, dauguma vaikų pabėga nuo knygų visam gyvenimui, nebent mokytojai ar tėvai paskatina juos skaityti ir pristato jiems neakademinę jaudinančią literatūrą.

Skaityti daugiau ...

Vaikai ir tėvai: konfliktai paauglystėje bei kaip juos spręsti?

Kas yra paauglystė?

 Pirmiausia, kas yra paauglystė? Pagal daugelį autorių, paauglystė – pereinamasis gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Paauglystė trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Svarbu paminėti, kad paauglystės amžiaus ribos įvairių autorių būna ne vienodos, įprastai mokslininkai išskiria skirtingą laikotarpį mergaitėms (10 –18 m.) ir berniukams (11 –19 m.).

Skaityti daugiau ...

Kaip sąmoningai išjausti būtį? Kvietimas gyventi

Dažnai mūsų protas būna apkrautas bereikalingomis mintimis, kurių – ištisa begalybė. Pripažinkim, tai išties gali varginti. Taip norėtųsi paimti ir bent minutėlei kitai išjungti visą šį galvoje dirbantį mechanizmą – akimirkai atsijungti ir pailsėti. Visgi net užmerkus akis ir bandant atsipūsti minčių srautas pasipila dar didesne jėga tarsi koks nesibaigiantis vandens tekėjimas. O ką jau kalbėti apie tai, jog kiekvienos atliekamos veiklos metu būname lyg išskridę – mintis veja mintį, o mes taip ir nepastebime, kaip pavalgėme, atsidūrėme visai kitoje vietoje ar staiga netikėtai užbaigėme darbus.

Skaityti daugiau ...